Pareiškęs, kad „artimiausioje ateityje“ naftos kaina pasieks 250 JAV dolerių už barelį, „Gazprom“ valdybos pirmininkas A.Mileris pateikė Vakarų pasauliui nemalonią prognozę. Tačiau pačiam A.Mileriui tai nė motais: kadangi dujų kaina susijusi su naftos kaina, vadinasi, dujos pabrangs dvigubai, o tiek pat padidės ir koncerno „Gazprom“ apsukos.
A.Mileris neketina raminti: Vakarai turi nemėginti kišti rankų prie turtingų Rusijos resursų jos vidiniame kieme - Vidurio Azijoje. O savo protekcionistine politika, nukreipta prieš „Gazprom“ investicijas Europos Sąjungoje, A.Milerio žodžiais, „pjauna šaką, ant kurios sėdi“. „Gazprom“ kelia baimę europiečiams.
Dujos nuolat brangsta ir didina priklausomybės jausmą nuo šio dujų aštuonkojio. Nors koncernas siekia numalšinti šiuos nuogąstavimus, leisdamas milžiniškus pinigus įvaizdžiui gerinti, tačiau A.Mileris, Rusijos dujų monopolijos veidas, nėra tas žmogus, kuris galėtų nuraminti Vakarų Europos vartotojus.
46 metų A.Mileris pasižymi kietu charakteriu. Jo akmeninis veidas nepraleidžia emocijos spindulių. Tik kada jis pareiškė, kad „po septynerių-dešimties metų“ „Gazprom““ rinkos vertė pasieks 1 trilijoną dolerių (638 mlrd. eurų), jo rimtame veide pasirodė šypsenėlė.
Tad A.Mileris neturi nieko bendro su JAV kompanijų vadovais, kurie paprastai daugiausia primena pramoginių laidų ir renginių vedėjus. Jis yra vienas įtakingiausių žmonių Rusijoje. „Gazprom“ skrydis tapo šalies ekonominio augimo simboliu. Jeigu 2001 metais, kai A.Mileris užėmė dabartines savo pareigas, koncerno rinkos vertė buvo 10 mlrd. dolerių, dabar ji sudaro 336 mlrd. dolerių. „Gazprom“ priklauso 17 proc. pasaulio dujų rezervų, kurių egzistavimas įrodytas. 2007 metais koncerno gavybos apimtys sudarė penktadalį viso pasaulio - 548,5 mlrd. kubinių metrų dujų.
„Gazprom“ skrydis į aukštumas susijęs su A.Milerio vardu. O paties A.Milerio vardas - su V.Putino. Kalbama, kad dešimtajame dešimtmetyje Rusijos prezidentas, o dabar šalies premjeras turėjo mažai artimų draugų, tačiau vienas iš jų buvo A.Mileris. Su juo V.Putinas dirbo Sankt Peterburgo vyriausybiniame ekonomikos ryšių su užsieniu komitete.
Panašu, kad jie prisiekė vienas kitam ištikimybę - A.Mileris visada buvo V.Putino pusėje. 2001 metais prezidentas V.Putinas paskyrė A.Milerį vadovauti dujų koncernui „Gazprom“. „Žmogus, kuriuo aš pasitikiu ir kuris turi verslininko patirties“, - tuomet ištarė V.Putinas.
„Vėliausiai po mėnesio Mileris pasikars“, - prognozavo jo pirmtakas poste Remas Viachirevas. Juk galų gale patirtį A.Mileris buvo sukaupęs vadovaudamas kur kas mažesnio masto įmonėms.
Jo biografija atitinka tipišką naujo ruso valdininko portretą. Po mokyklos baigimo studijavo finansų-ekonomikos institute Leningrade. Čia iš pažiūros baikštus rausvaplaukis jaunuolis baigė mokslus tik geriausiais pažymiais. Greičiausiai V.Putinui labiausiai patiko A.Mileriaus kruopštumas ir lojalumas. „Parankus valdininkas, idealus pavaduotojas“, - teigiama valdžios koridoriuose.
Todėl prognozės, kad jis „pasikars“, nepasitvirtino. A.Mileris neišsigando gigantiškos kompanijos ir nuosekliai vykdė užduotis, kurias jam kėlė V.Putinas. Koncernas vėl palindo po Kremliaus sparnu. Be to, A.Mileris be gailesčio susidorojo su senąja gvardija, likusia nuo R.Viachirevo laikų. Pastarasis dabar augina vištas, o A.Mileris tapo įtakingas kaip niekada.
Koncernas tapo verslo ir politikos hibridu. A.Mileris įgyvendina Rusijos užsienio politikos planus, užsukdamas dujų vamdzį, kaip Ukrainai, ir pakeldamas jų kainas, kaip Baltarusijai.
Triukšmo sukėlė 2006 metų balandį Austrijos atstovybėje Maskvoje įvykusi vakarienė su 25 Europos Sąjungos narių atstovais. „Jeigu Europa mūsų neįsileis, tada savo dujas tieksime į Kiniją arba JAV“, - pagrasino artimas V.Putino draugas.
O kad priblokšti diplomatai negalėtų užduoti klausimų, jis be pertraukų kalbėjo dvi valandas, o po to atsistojo ir išėjo. Šių metų birželio pradžioje Rusijoje vykusiame ekonomikos forumo diskusijoje, kurioje dalyvavo pasaulinių naftos kompanijų vadovai, A.Mileris išsėdėjo ketvirtį valandos ir išėjo. „Ponas Mileris labai užsiėmęs“, - atsiprašė vedėjas.
Ir iš tiesų „Gazprom“ dar turi daug nenuveiktų darbų. Koncernas praleido galimybę imtis gavybos naujuose Arktikos ar Rytų Sibiro rajonuose. O senuosiuose gavybos apimtys mąžta. Su augančia paklausa „Gazprom“ pavyksta susidoroti tik todėl, kad kompanija perka pigias dujas Vidurio Azijoje. Be to, keblumų kyla ir tariantis dėl naujų dujotiekio kelių į Europą.
Nors A.Mileris naudojasi Vakarų ryšių su visuomene agentūrų paslaugomis ir finansuoja futbolo klubą „Schalke 04“, įvaizdžio pagerinti neišeina. Daugeliui „Gazprom“ lieka agresyvia kompanija. A.Mileris, kuris koncerno vadovo poste per metus uždirba 7 mln. dolerių, savo vadovavimo istorijos metu tik kartą atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje - 2007 metais jį užklupo sunki inkstų liga. Bet jis grįžo. Jo kontraktas galioja iki 2011 metų.