Šveicarai įsikibę banko paslapties

Kaip vieną iš didžiausių konkurencinių pranašumų Šveicarijos bankininkai nurodo ypač palankią savo šalies teisinę aplinką, nes nuo 1935 metų Šveicarijoje galioja Bankininkystės slaptumo aktas. Todėl, pavyzdžiui, iškilus reikalui Lietuvos mokesčių administratorius (Valstybinė mokesčių inspekcija) negali kreiptis į Šveicarijos bankus dėl jų klientų duomenų, nes bankų slaptumo politika (angl. Banks Secrecy Policy) neleidžia suteikti informacijos apie klientus.

Pasirašė, bet neratifikavo „Su daugeliu šalių sudarytose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nėra numatyta galimybė reikalauti iš Šveicarijos bankų duomenų apie jų klientus“, – patikslina Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Gediminas Vyšniauskis.

Tačiau ES ne vienus metus spaudė Šveicariją tapti atviresne ir pasiekė, kad 2004 metų spalio pabaigoje tarp ES bei jos valstybių narių ir Šveicarijos buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl kovos su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, keliančia grėsmę jų finansiniams interesams. Šiuo metu jį yra ratifikavusios 15 ES narių, tarp jų ir Lietuva. Šveicarija šio susitarimo kol kas nėra ratifikavusi.

Lietuvos teisėsaugos atašė teisingumo reikalams Briuselyje Darius Žilys telefonu „Versus“ informavo, kad susitarimas yra „įsigaliojimo stadijos, nes reikia, kad būtų įvykdytos tam tikros procedūros“. „Susitarime nėra nustatyto termino, per kurį šalys privalo jį ratifikuoti, o, pavyzdžiui, Šveicarija be jokių padarinių galėtų šį susitarimą nutraukti, apie tai įspėjusi prieš 6 mėnesius“, – informuoja advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ partneris Gytis Kaminskas. Jo nuomone, ES narys Liuksemburgas labiausiai nenorėjo ir nenori, kad šis susitarimas įsigaliotų, todėl gali tekti dar su juo rimtai derėtis.

Kovo pabaigoje Šveicarijos finansų ministras Hansas-Rudolfas Merzas, sakydamas kalbą Šveicarijos parlamente, taip pat atkakliai gynė šalies bankų paslapčių taisykles, nors kilus dideliam skandalui paaiškėjo, kad vokiečių mokesčių mokėtojai vėl įtariami, jog slėpdami mokesčius naudojasi ir šveicarų bankais.

Merzas kaimyninių šalių spaudimą apibūdino kaip nepriimtiną, o kai kurių šveicarų finansų sistemos kritikų komentarus pavadino įžūliais.

Ministras atmetė, kad jo šalis yra mokesčių rojus, ir pridūrė, kad valdžia yra kovos su pinigų plovimu priešakinėse linijose. Beje, Šveicarija laipsniškai įveda pajamų mokestį palūkanoms, kurias gauna Europos Sąjungos piliečiai iš sąskaitų, turimų šioje šalyje.

Kalbėdamas parlamente Merzas taip pat sakė, kad Šveicarija neturėtų būti kaltinama, kad žmonės, bandydami išvengti didelių mokesčių savo šalyse, permeta kapitalą į Šveicariją. Merzas taip pat nemano, kad Vokietijos mokesčių vengimo tyrimas nukreiptas į sąskaitas Lichtenšteine, padarys tiesioginį poveikį Šveicarijai.

Vienas iš svarbiausių ES narių ir Šveicarijos bendradarbiavimo susitarimo principų, advokato Kaminsko teigimu, kad teikdamos viena kitai administracinę ir teisminę pagalbą susitariančios šalys negali viršyti tų įgaliojimų, kuriuos turi pagal nacionalinę teisę. Jis pateikia tokį pavyzdį: jeigu Šveicarija prašys Lietuvos įšaldyti lėšas kurio nors Lietuvos banko sąskaitoje, tai toks įšaldymas turės nepažeisti Lietuvos įstatymų. Jeigu teisinės pagalbos prašymas šiuo atveju prieštarauja mūsų įstatymams, tai Lietuva turėtų teisę atsisakyti vykdyti prašymą, tačiau turėtų nedelsdama Šveicarijai nurodyti, kokiomis sąlygomis prašymas galėtų būti įvykdytas.

„Dar viena svarbi susitarimo nuostata – bendradarbiauti gali būti atsisakyta, jeigu prašomoji susitariančioji šalis mano, kad prašymo vykdymas prieštarauja jos suverenitetui, saugumui, viešajai tvarkai ar kitiems esminiams interesams“, – nurodo teisininkas.

Jo teigimu, susitarime nėra apibrėžta, kas konkrečiai laikoma „kitais esminiais interesais“, todėl šios nuostatos interpretacija bus palikta susitariančiųjų šalių nuožiūrai. Kita vertus, susitarime nurodyta, kad „bankininkystės sektoriaus uždarumas nesuteikia pagrindo atsisakyti savitarpio pagalbos, suprantamos pagal šį straipsnį“.

Todėl susitariančioji šalis negali remtis banko paslaptimi, atsisakydama bendradarbiauti pagal susitarimą. Dokumente taip pat numatyta, kuriais atvejais prašomoji susitariančioji šalis gali perduoti banko ir finansinius duomenis, atlikti paieškas ir uždėti areštus. Kai už veiklą pagal abiejų susitariančiųjų šalių įstatymus baudžiama ne mažesne kaip maksimalaus dydžio šešių mėnesių laisvės atėmimo ar laisvės apribojimo bausme. Arba pagal vienos iš susitariančiųjų šalių įstatymus baudžiama lygiaverte bausme, o pagal kitos susitariančiosios šalies įstatymus laikoma teisės normų pažeidimu, už kurį atsakomybėn traukia administracines institucijos ir dėl kurios gali būti priimtas sprendimas nagrinėti bylą teisme.

Kitas atvejais – kai teismo pavedimu vykdymas neprieštarauja prašomosios susitariančiosios šalies įstatymams.

Jeigu šios abi nurodytos sąlygos išpildomos, tai prašomoji šalis gali viena kitai perduoti duomenis ir informaciją, susijusią su jos teritorijose įsteigtuose bankuose atidarytomis sąskaitomis, kurias turi tiriami asmenys, yra įgalioti pasirašyti ar faktiškai ją kontroliuoja. Taip pat ir naudojant vieną ar daugiau banko sąskaitų atliktais banko sandoriais ar operacijomis, ar nurodytų asmenų per nurodytą laikotarpį atliktais banko sandoriais ir operacijomis.

„Susitariančioji šalis gali prašyti kitos šalies stebėti su tam tikra sąskaita susijusias banko operacijas, kurias vykdo nurodyti asmenys per nurodytą laikotarpį ir šio stebėjimo pagrindu perduoti duomenis prašančiajai šaliai. Tačiau tai neturi prieštarauti prašomosios susitariančiosios šalies nacionaliniams įstatymams“, – kalba teisininkas.

Jeigu Šveicarija vis dėlto ratifikuotų dokumentą, tai investicinio banko GILD privačios bankininkės Dovilės Grigienės teigimu, privačios bankininkystės klientams, kurie šiomis paslaugomis naudojasi Šveicarijoje, galbūt supaprastėtų kai kurios procedūros, bet labai reikšmingų pokyčių neatneštų. „Nacionalinė teisė viršys sutarties punktus, o Šveicarijoje bankininkystė reglamentuota nacionalinėje teisėje nuo senų laikų, tad didelių pokyčių tikėtis neverta“, – argumentuoja bankininkė.

Ji nurodo, kad jos atstovaujamas investicinis bankas GILD remiasi naujovišku privačios bankininkystės modeliu. Todėl pagrindinis jo skirtumas, palyginti su šveicarų privačia bankininkyste, yra tas, kad jis yra labiau orientuotas į investavimą: klientams siūlomas didesnis produktų pasirinkimas, vykdoma griežtesnė produktų tiekėjų atranka bei didinama paslaugų įvairovė. Todėl GILD, Grigienės teigimu, dažniausiai bendradarbiauja, o ne konkuruoja su Šveicarijos bankais. „Mes klientams rekomenduojame išskaidyti turtą į skirtingas teritorijas, Šveicariją pasirenkant depozitoriumui“, – nurodo Grigienė.

Alternatyva Šveicarijai – Singapūras

Privačios bankininkystės paslaugos Singapūre yra pigesnės nei Šveicarijoje. Singapūro įstatymuose taip pat yra įtvirtinta banko paslaptis:

a) įsipareigojimas pagal bendrąją teisę (pagal bendrąją teisę, sutartyje tarp Singapūro banko ir jo kliento numatoma, kad bankas be savo kliento sutikimo negali atskleisti tretiesiems asmenims jokios informacijos apie savo klientą);

b) reikalavimai pagal bankininkystės įstatymus (bankininkystės įstatymas draudžia Singapūro bankui ar jo darbuotojams atskleisti bet kokią informaciją apie klientų sąskaitas, išskyrus kai klientas su tuo sutinka);

c) Singapūro bankininkystės įstatymo 47 skyrius gina banko klientų privatumą: „Nei Singapūro bankai, nei jo darbuotojai neatskleidžia jokios informacijos apie savo klientus jokiems asmenims, išskyrus 47 skyriuje aiškiai nurodytus atvejus“.

Teismas gali duoti nurodymą atskleisti su klientu/jo sąskaita susijusią informaciją tik tuo atveju, jeigu yra įvykdytos išankstinės sąlygos: 1) yra pasirašyta Tarpusavio teisinės pagalbos sutartis su Singapūru; 2) vyriausybė, prašanti atskleisti informaciją, turi įrodyti teismui, kad toks prašymas yra geranoriškas (be jokių kėslų); 3) yra sudarytas specialusis kriminalinių nusikaltimų sąrašas (neįtraukiant su mokesčiais susijusių nusikaltimų).

Bet kuris asmuo, kuris nesilaiko šios nuostatos, laikomas padaręs nusikaltimą ir gali būti nuteistas 250 000 SGD (Singapūro doleriai) bauda ir/arba laisvės atėmimu iki 3 metų (Šveicarijoje už tai baudžiama 50 000 CHF bauda ir/ar laisvės atėmimu iki 6 mėnesių).