„Degalų kainų didėjimo Lietuvoje negalima sieti su juos gaminančia „Mažeikių nafta“.
Daugiau nei 95 proc. jas lemia žalios naftos kaina, paklūstanti tik pasaulio naftos rinkos tendencijoms“, – „Lietuvos rytui“ sakė „PKN Orlen“ prezidentas Wojciechas Heydelis.
Balandį šias pareigas pradėjęs eiti 48 metų vadybininkas 14 metų dirbo „British Petroleum“. Buvo pirmasis šio giganto padalinio Lenkijoje darbuotojas. Ketveri metai „British Petroleum“ valdyboje Londone suteikė galimybę pažinti viso pasaulio naftos pramonę.
Buvęs krepšininkas prisipažįsta esantis ir šios sporto šakos, ir Lietuvos aistruolis.
Šią savaitę Vilniuje naujausius „Mažeikių naftos“ plėtros planus pristatęs W.Heydelis davė interviu „Lietuvos rytui“.
- Per vienerius metus nafta pabrango kone dvigubai. Kaip tai veikia „PKN Orlen“, turintį 7 naftos perdirbimo gamyklas, tačiau neturintį savos naftos? Gal keičiantis padėčiai tarptautinėje naftos rinkoje keičiasi ir koncerno strategija?
- Brangstanti žalia nafta mažina kainų skirtumą tarp perkamos naftos ir parduodamų jos produktų. Tai nenaudinga naftos perdirbimo įmonėms.
Todėl tėra vienas būdas išlikti konkurencingam – didinti veiklos efektyvumą. Tokia ir yra mūsų strategija.
Panašiai elgiasi visos savos naftos neturinčios, o tik ją perdirbančios bendrovės.
Tai derinama su atsakinga kainų politika.
Siekiama, kad staigus naftos brangimas ne taip greitai, o pamažu brangintų galutinį produktą. Tokia politika bent iš dalies apsaugo vartotojus nuo šoko.
- Ar tiesa, kad naftos barelio kaina gali pasiekti 200 JAV dolerių ir daugiau?
- Prieš kurį laiką Saudo Arabijoje įvykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo 29 naftą išgaunančių šalių atstovai, buvo aiškiai pasakyta: šiandien naftos kaina yra per didelė. Tada ji kainavo tik 130 dolerių už barelį.
Madride šią savaitę vykusiame tarptautiniame naftos kongrese buvo pakartota, kad naftos kaina keliama dirbtinai. Tačiau vieningai buvo atsisakyta prognozuoti, kada ji gali ar išvis negali pasiekti 200 JAV dolerių ribą.
Galiu pasakyti tik tiek, kad tokia aukšta kaina mums būtų nenaudinga.
- Kokia lemiama stulbinančio bei paniką keliančio naftos brangimo priežastis?
- Nėra vienos priežasties. Pirmiausia įvardyčiau neatitikimą tarp augančių energijos poreikių Azijos valstybėse, ypač Kinijoje ir Indijoje, ir naftos gavybos apimties.
Įtakos turi ir per pasaulį nuvilnijusi krizės banga. Nafta tapo aktyvių spekuliacijų objektu, nes atsiradę laisvi pinigai buvo permesti į gerokai saugesnę žaliavų rinką.
Analitikai taip pat mini nepakankamai sparčiai augančią naftos gavybą Rusijoje, palyginti su visame pasaulyje didėjančia paklausa.
Niekas tiksliai negali nuspėti, kokia naftos paklausa bus ateityje, ypač besivystančiose šalyse. Juk joms augti reikia gerokai daugiau energijos.
Be to, energija mažai išsivysčiusiose šalyse dažniausiai naudojama neefektyviai.
- Jeigu net didžiausius naftos išteklius valdantys arabų šeichai bijo, kad sveiko proto ribas peržengianti žaliavos kaina gali paskatinti alternatyvios energijos naudojimą, galbūt vis dėlto planuojama padidinti naftos gavybos apimtį?
- Per tarptautinius susitikimus naftą išgaunančių šalių atstovai teigia galintys patenkinti vartotojų poreikius.
Tačiau konkrečių pažadų negirdėjau nė iš vieno.
Išskyrus Saudo Arabiją, oficialiai deklaruojančią pasiryžimą padidinti išgavimą iki 600 tūkst. barelių per dieną, jei tik reikės.
- Jau dabar vyksta įnirtinga alternatyvių energijos rūšių paieška. Ar po kelių dešimtmečių naftos perdirbimo gamyklos bus tokios pat reikšmingos kaip dabar?
- Iš tiesų, esant tokioms aukštoms kainoms, pasaulis ieško ir ieškos alternatyvių energijos resursų. Tai ir biodegalai, ir vėjo energija ar anglys.
Tačiau nemanau, kad per artimiausius 10 ar 20 metų bus momentas, kai reikės pripažinti, jog investicijos į naftos perdirbimą neapsimokėjo, nes rinkoje dominuoja kiti šaltiniai. Investuoti į gamyklas Europoje verta, nors tam reikia daug lėšų.
- Kur „PKN Orlen“ perka žalią naftą savo perdirbimo gamykloms?
- Tai konfidenciali komercinė informacija. „PKN Orlen“ savo 7 gamyklose Lenkijoje, Lietuvoje ir Čekijoje gali perdirbti netgi keliolikos rūšių naftą, išgaunamą ne tik Rytų valstybėse.
Didžiąją dalį naftos įsigyjame Rusijoje, tačiau gabenamės ją ir iš Venesuelos, Kazachstano, Norvegijos.
Mūsų strategija numato visada turėti skirtingų šaltinių. Taip yra ir dabar.
Tačiau pirkti ir perdirbti naftą – tik pirmasis žingsnis.
Labai svarbus strateginis elementas – logistika arba produktų pardavimo galimybės.
Tai buvo viena pokalbio temų per susitikimą su Lietuvos premjeru Gediminu Kirkilu.
Norėtume turėti galimybę ne tik perdirbti naftą, bet ir normaliai išvežti ir parduoti produktus visose rinkose.
Tam reikia produktotiekio į Būtingę ir Klaipėdą bei naftotiekio tarp jų. Tačiau ši investicija galima tuomet, jeigu Vyriausybė parduotų valstybei priklausančias „Klaipėdos naftos“ akcijas ar svarią jų dalį.
Esame pasirengę nupirkti ir likusias valstybės valdomas „Mažeikių naftos“ akcijas.
„PKN Orlen“ nori investuoti į „Mažeikių naftą“, norime ieškoti daugiau alternatyvių naftos šaltinių ir didinti gamybos apimtį. Tačiau kol neišspręsti produktotiekio klausimai, susiję su „Klaipėdos naftos“ akcijų pirkimu, tai neįvyks.
Šis projektas yra ne tik verslo, bet ir Lietuvos energetinio saugumo projektas.
- Ar Vyriausybė pritarė jūsų planams?
- Buvo sutarta pradėti konsultacijas su parlamentinėmis partijomis ir siekti bendro visų partijų pritarimo šiam projektui.
- Šie planai paneigia vis pasklindančius gandus, kad Lenkijos bendrovė neatmeta galimybės parduoti „Mažeikių naftos“ akcijas kuriam nors Rusijos energetikos gigantui ar įmonės trokštantiems kazachams?
- Investicija į „Mažeikių naftą“ – strateginė, ilgalaikė. Dveji veiklos metai turėjo patvirtinti, kad esame patikimi partneriai ir dabar turime naujų planų.
Nėra buvę tokių pasiūlymų, nėra jokių diskusijų apie „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimą.
- Prieš trejus metus įmonės pelnas siekė kone milijardą litų. Dabar skaičiuojate nuostolius. Neapima nusivylimas?
- Mes žinojome, kas laukia, ir tam rengėmės. Juk po gaisro gamykla veikė tik 40 proc. pajėgumu. Tačiau sunkumus įveikėme. Tai įrodo, kad mūsų investicija nėra trumpalaikė. Tam tikro laikotarpio nuostoliai nelemia mūsų sprendimų.
Šiandien „Mažeikių nafta“ jau dirba 100 proc. pajėgumu ir jau duoda pelno, nors jis ir nėra toks didelis, koks galėtų būti.
Įrodėme, kad sugebame valdyti įmonę net ir esant sudėtingai situacijai.
Esame patenkinti investicija ir suprantame, kad ateina nelengvi laikai. Bet pasirengę dirbti ir didinti efektyvumą.
- 27 proc. „PKN Orlen“ akcijų valdo Lenkijos vyriausybė. Ar bendrovė nesusiduria su politikų bandymais primesti sprendimus?
- Aš pats esu įtikinamas pavyzdys. Ketverius metus dirbau „PKN Orlen“ valdyboje, per tą laiką pasikeitė vyriausybė, bet tapau koncerno vadovu.
Valstybės iždas yra didžiausias didžiausios šiame regione įmonės akcininkas, jis turi turėti įtakos. Tačiau dėl to bendrovės veikla nėra politizuota.
- Esate didžiausios Lenkijos įmonės vadovas. Ar buvusiam krepšininkui dar lieka laiko krepšiniui?
- Dabar turiu laiko tik remti krepšinį. Žaisti – ne.
Datos ir faktai
* Lenkijos bendrovė „PKN Orlen“ įsteigta 1999 m. susijungus dviem valstybiniams Lenkijos energetikos koncernams ir nuo to laiko yra rinkos lyderė Lenkijoje ir viena didžiausių naftos pramonės korporacijų Vidurio Europoje.
* 2003 m. įžengė į Vokietijos rinką ir sukūrė didžiulį degalinių tinklą „Orlen Deutschland“.
* 2005 m. sukūrė degalinių tinklą „Unipetrol“ Čekijoje, sparčiai plėtoja mažmeninę prekybą degalais Baltijos šalyse.
* 2007 m. pabaigoje grupę sudarė 69 įmonės, sukurta 23 tūkst. darbo vietų.
* Valdo 7 naftos perdirbimo gamyklas – po 3 Lenkijoje bei Čekijoje ir „Mažeikių naftą“.
* Lenkijos vyriausybė turi 10 proc. „PKN Orlen“ akcijų, valstybinė bendrovė „Nafta Polska“ – 17,32 proc. Kita akcijų dalis priklauso įvairiems fondams ir privatiems asmenims.