Naujajam fondui lėšos pritraukiamos iš institucinių investuotojų – draudimo bendrovių, pensijų fondų, įsikūrusių Vakarų Europoje.
„Tačiau tarp jų gali būti investuotojų ir iš Lietuvos“, – neatmeta galimybės vieno iš „East Capital Asset Management“ fondų „East Capital Private Equity“ generalinis direktorius Kęstutis Sasnauskas. Jis pažymi, kad naujasis fondas planuoja investuoti į prekybos centrus, prilygstančius Lietuvoje esantiems „akropoliams“, biurus ir logistikos centrus ne mažiau kaip septyneriems metams.
Dabar „East Capital“ Rusijoje yra sutelkęs 2/3 investicijų iš savo 4,4 mlrd. EUR valdomo turto.
Kodėl ten? Argumentai
Apie dideles galimybes investuotojams Rusijoje kalbėdamas Sasnauskas argumentuoja, kad šioje rinkoje yra gana aukšta nekilnojamojo turto investicijų tiesioginė grąža. Baltijos šalyse šiuo metu yra 6,5–7,5%, o Rusijos regionuose – 9,5–12%.
„Mes taip pat manome, kad prekybos ploto nuomos kainos turėtų dar augti – tiek, kiek ir infliacija. Todėl investavus į prekybos centrus, investuotojui tai galėtų būti savotiška kompensacija už infliaciją“, – dėsto Sasnauskas.
Jis pasakoja, kad iki šiol Rusijos regionuose, į kuriuos naujasis fondas ir nusitaikęs, buvo mažai investuotojų (jų skaičiuojama apie 13), o ten vykstantys projektai yra gana didelės apimties.
„Prieš kurį laiką taip elgėmės ir Baltijos šalyse – kai visi žiūrėjo į sostinę, mes investavome į mažus miestus ir ši strategija pasiteisino“, – dėsto Sasnauskas.
Naujojo fondo valdytojai numatę investuoti į prekybos centrus, kurių kol kas mažai pastatyta.
„Fondas galėtų pagerinti tiek pačius centrus, tiek ir jų parduotuvių kokybę“, – pasakoja Sasnauskas. Į juos palanku investuoti ir todėl, kad jų statytojai neturi lėšų pačiam centrų vystymui, o gauti paskolas bankuose šiuo metu Rusijoje sudėtinga. Todėl daugelis statybų bendrovių yra nusprendę parduoti turimus prekybos centrus, o gautus pinigus naudoti naujoms statyboms.
Geras ženklas – vartojimas
Rusijos nekilnojamojo turto rinka į viršų stiebėsi pastaruosius 7–8 metus ir ši tendencija išlieka. Kartu su Sasnausku „East Capital“ Maskvos biure dirbanti vyriausioji patarėja Biljana Bozic pažymi, kad Rusijoje taip pat labai auga ir vartojimas.
„Vartojimą lemia gyventojų pajamų didėjimas, kuris pastaraisiais metais išaugo 70%. Tai reiškia, kad mažmeninė prekyba turi geras galimybes plėstis ir ne tik Maskvoje ar Sankt Peterburge, bet ir kituose regionuose“, – prognozuoja Bozic, patikslindama, kad kalba tiek apie vietinius, tiek apie tarptautinius prekybos tinklus.
Paklausa, ypač Rusijos regionuose, prekybos plotų nuomai didelė, o pasiūla menka. Pavyzdžiui, Europoje vienam tūkstančiui gyventojų tenka 176 kv. m prekybos ploto, o Rusijoje – tik 23 kv. m.
„Panaši situacija ir su biurais. Jie yra sukoncentruoti Maskvoje ir Sankt Peterburge, o regionuose A klasės biurų sunku rasti“, – tvirtina Bozic.
Antai Rusijos miestuose, kurie turi 1 mln. gyventojų, tėra 5–15 biuro pastatų. Todėl paklausa didžiulė, nes toje rinkoje auga ir Rusijos, ir tarptautinės bendrovės.
Stabdo rizikos dydis
Kiti „Versus“ kalbinti investuotojai pritaria „East Capital“ dėl to, kad Rusijos rinka labai vilioja investicijų grąžos dydžiu, tačiau juos nuo didelio uždarbio kol kas atgraso rizikos baimė.
Štai, pavyzdžiui, Norvegijos investicinės bankininkystės grupė „Verdispar“ bent kol kas Rusiją išbraukė iš savo investicijų planų.
„2007 metų viduryje buvo tirtos investicijų galimybės į Rusijoje esančius prekybos centrus, biurus ir logistikos centrus. Norvegai nusprendė, kad jų bendrovei ten dar eiti per anksti dėl politinės rizikos, netobulos teisinės sistemos ir, be abejo, korupcijos“, – komentuoja „Verdispar“ rinkodaros ir pardavimų direktorius Audrius Valatkevičius. Todėl, pasak jo, buvo nuspręsta koncentruotis į Lietuvos, Kroatijos, Slovakijos rinką.
Rusijos jau nebeliko ir UAB „Norfos mažmena“ plėtros geografijoje. 2002 metų pabaigoje prekybos tinklas šalia Maskvos buvo atidaręs savo pirmąją parduotuvę, o prieš kurį laiką ten jau vystė nekilnojamojo turto projektus – statė komercinius objektus, prekybos centrus.
„Pernai rudenį „Norfa“ pasitraukė iš Rusijos, tačiau dėl subjektyvių priežasčių“, – teigia „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis. Jo teigimu, 2007 metais nekilnojamojo turto nuomos kainos ten buvo labai aukštos.
„Rusijoje rizika didesnė, daugiau nervų, mažiau stabilumo, tačiau už tai atlyginama – tokių pelno maržų Lietuvoje nėra buvę net geriausiais metais“, – neslepia verslininkas.