Spekuliatyviems fondams ateities sandoriai patrauklumą praras nebent tada, kai jų pačių sukelta psichozė smogs antruoju lazdos galu. Tačiau lengvus pinigus naftos versle šiuo metu uždirbantys spekuliantai, atrodo, dar ilgai galės būti ramūs – amerikiečių ir europiečių rūpesčiai jų nejaudina, o Rytuose veriasi neregėtas Kinijos, Indijos ir kitų Azijos šalių energijos sunaudojo potencialas.
Yra visokių nuomonių ir svarstymų, bet „Versus“ nuomone, padėtis yra tokia: kainos nenumaldomai kyla dėl įvykių finansų rinkose ir padidėjusio spekuliatyvių fondų srauto į naftos ateities sandorius. Sąmyšis kai kuriose pasaulio vertybinių popierių rinkose ir didelis JAV dolerio nuosmukis privertė investuotojus ieškoti geresnės grąžos prekių, ypač žalios naftos ateities sandorių rinkoje.
Tai užkėlė kainas dar aukščiau. Jokių objektyvių požymių, kad pasaulinėje rinkoje trūksta naftos, nėra ir kainų kilimas yra išskirtinai spekuliacinių veiksmų rezultatas. Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) teigimu, naftos išgaunama pakankamai ir nėra jokių priežasčių didinti jos gavybą. Šios organizacijos prezidentas Chakibas Khelili įspėjo, kad naftos kainos netrukus gali pasiekti 200 USD už barelį ir kartelis mažai kuo galės padėti.
Tuo tarpu pasaulio vyriausybės, atrodo, neturi realių svertų spekuliacinėms atakoms žalios naftos rinkoje atremti, o jų raginimai didinti naftos srautus į pasaulinę rinką iš esmės nieko nekeičia.
Atsigręžė prieš vyriausybes
Neregėto degalų brangimo sukrėsti pirmieji supyko europiečiai. Pirmiausia kantrybė trūko Britanijos sunkvežimių vairuotojams, kurie blokavo greitkelius aplink Londoną, reikalaudami degalų mokesčio nuolaidų. Po to veiksmų ėmėsi Prancūzijos žvejai, kurie laikinai buvo sustabdę keltus, kursuojančius iš Diunkerko per Lamanšą.
Jie taip pat blokavo naftos sandėlį šalia Marselio.
Birželio pradžioje jau tarptautinė Prancūzijos, Ispanijos, Italijos ir Portugalijos žvejų protesto akcija Briuselyje baigėsi susirėmimais su policija. Žvejų protestus išprovokavo milžiniškais tempais augančios degalų kainos: per penkerius metus dyzelinis kuras laivams pabrango 240%, o nuo šių metų pradžios kainos šoktelėjo dar 30%. Tolesnių protesto protrūkių laukiama birželio pabaigoje, kai Briuselyje vyks ES žvejybos ministrų susitikimai.
Neatsiliko ir Pietų Europos vežėjai – antrąją birželio savaitę magistralinius savo šalies kelius užblokavo Ispanijos sunkvežimių vairuotojai, protestuodami dėl penktadaliu nuo metų pradžios pabrangusių degalų. Streiko padariniai – kilometrinės spūstys keliuose, ypač aplinkui Ispanijos didmiesčius, sutrikęs tiekimas į parduotuves ir panika, kilusi dėl galimo produktų trūkumo. Per kelias dienas vyriausybei pavyko vairuotojus įkalbėti nutraukti streiką, nors ji ir pareiškė negalinti suteikti subsidijų degalams. Panašų streiką surengusiems Portugalijos vežėjams jų vyriausybė tegalėjo pasiūlyti naktį pigiau važiuoti mokamais šalies greitkeliais.
Įspėjamąjį streiką jau buvo surengę ir Lenkijos vežėjai, vyriausybės reikalaujantys stebėti, ar pagrįstai kyla degalų kainos, taikyti mokesčių nuolaidas transporto sektoriui ir nebranginti važiavimo magistraliniais keliais.
Streikai kyla ne tik Europoje: kelių valandų protesto akciją jau buvo surengę ir Tailando vežėjai, reikalaujantys sumažinti dyzelino kainą ir suteikti paramą vairuotojams, montuojantiems į vilkikus dujų įrangą.
Lietuvos vežėjai taip pat nepatenkinti augančiomis kainomis, tačiau kol kas jie renkasi derybų su Vyriausybe, o ne streikų kelią. Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ nariai prašo liberalizuoti degalų importo rinką ir taip panaikinti, jų nuomone, monopolinę „Mažeikių naftos“ padėtį. Vežėjų skaičiavimu, ši įmonė Lietuvoje degalus pardavinėja ne keliais, o dešimtimis centų už litrą brangiau nei eksportuoja į užsienio rinkas. „Linava“ taip pat prašo taikyti akcizo mokesčio lengvatas visuomeniniam transportui.
Prancūzija – pirmoji
Nors privatiems asmenims ir verslui jau teko smarkiai susiveržti diržus, o rinkos analitikai ir toliau piešia apokalipsines prognozes, nuolat augančios naftos ir jos produktų kainos ilgą laiką vyriausybėms buvo tik abstrakčios, nors ir karštos kalbos.
Pirmasis ryžtingą žingsnį žengė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, maždaug prieš mėnesį radijo interviu pasiūlęs Europos Sąjungos šalims svarstyti galimybę sumažinti degalų apmokestinimą. Tai padėtų susitvarkyti su kylančiomis naftos kainomis, nes ženklų, rodančių, kad naftos kainos artimiausiu metu kris, nėra. Sarkozy teigimu, per tris naftos produktų brangimo mėnesius Prancūzijos vyriausybė papildomai surinko 150–170 mln. EUR PVM mokesčio ir galėtų panaudoti šias lėšas kuro kainų kilimo poveikiui sušvelninti.
Tačiau Europos Komisija iškart šliūkštelėjo šalto vandens ant tokios idėjos. Briuselio pareigūnai sakė, kad tokį veiksmą valstybės narės turėtų vieningai patvirtinti, jo negalima imtis vienašališkai.
„PVM direktyva labai aiški“, – teigė ES mokesčių pareigūnai.
Briuselio atstovai priminė, kad Komisija jau anksčiau yra pareiškusi, jog mokesčių už degalus dydžio keitimas tik paskatins naftą išgaunančias šalis dar labiau kelti kainas.
Birželio pradžioje posėdžiavę ES finansų ministrai nutarė ir toliau laikytis dar 2005 metų rugsėjį drauge pasiekto vadinamojo Mančesterio susitarimo nemažinti degalų kainų dėl naftos kainų kilimo. Tiesa, dabar beveik trejų metų senumo aplinkybės atrodo lyg iš akmens amžiaus – tąsyk finansų ministrai reagavo į naftos kainų sprogimą, lėmusį jos pabrangimą nuo 44 USD už barelį metų pradžioje iki 71 USD už barelį rudenį.
Tada pareigūnai nutarė, kad pardavimo ar akcizo mokesčio sumažinimas tik dirbtinai pakels paklausą degalams ir nusiųs blogą signalą naftos tiekėjams.
Beje, Sarkozy buvo iš karto sukritikuotas, esą jis siekiąs vien politinio efekto, nes palietė vieningo visų ES narių sutarimo reikalaujantį ir dėl to – sunkiai įgyvendinamą PVM sistemos keitimo klausimą, kai dar yra neišnaudotų vidinių jo šalies rezervų padėčiai pataisyti.
Prancūzijos akcizo mokestis degalams maždaug 100 EUR už toną didesnis nei nustatytas ES minimalus mokestis ir gali būti bet kada vienašališkai sumažintas iki visiems europiečiams privalomos žemiausios ribos (359 EUR bešviniam benzinui ir 330 EUR dyzeliniams degalams) vyriausybės sprendimu, net nederinant šio klausimo su Briuseliu.
Už akcizą tiesiami keliai
Tačiau Lietuva tokių vidinių rezervų vienašališkai palengvinti degalų mokesčių naštą neturi. Mūsų akcizas tonai dyzelino šiuo metu tesiekia 274 EUR, o tonai benzino – 323 EUR, nes stodama į ES Lietuva išsiderėjo pereinamąjį laikotarpį minimaliems ES akcizų tarifams pasiekti. ES tarifo dugną benzinui Lietuva planuoja pasiekti nuo 2011 metų pradžios, dyzelinui – nuo 2013 metų pradžios.
Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė svarsto, kad vienintelis realus variantas Lietuvai būtų mėginti dar toliau nukelti minimalaus tarifo įvedimo datas, jeigu nepalanki situacija rinkoje tęsis ir toliau.
„Tuomet galbūt galėtume atnaujinti derybas dėl savo pereinamojo laikotarpio, argumentuodami tuo, kad akcizų didinimas būtų lyg degaus skysčio pylimas į ir taip didžiulę liepsną“, – vaizdingai palygina mokesčių specialistė.
Ji nemano, kad Europa ryžtųsi iš esmės apkarpyti akcizo tarifą degalams. Šimonytė skaičiuoja, kad tarifo mažinimas valstybėms tik pridarytų žalos – degalai dėl to atpigtų tik truputį, o biudžetas netektų didelės dalies svarbių pajamų, kurios paprastai naudojamos transporto problemoms spręsti. „Mažindamos tarifus valstybės signalizuotų naftos eksportuotojams ir kitiems naftos rinko dalyviams, kad jūs galite ir toliau kiek norite didinti kainas, nes mes esame pasirengusios tą kainos didinimą paimti ant savo biudžeto pečių, esame pasirengusios dėl to atsisakyti dalies pajamų“, – neigiamą mokesčių korekcijos poveikį įžiūrį Šimonytė.
Akcizo įplaukos už degalus Lietuvos biudžete 2006 metais sudarė 1 301 mln. Lt, 2007 metais – 1 558 mln. Lt, per pirmus 5 šių metų mėnesius jo surinkta 637,4 mln. Lt. 80% akcizų už benziną ir dyzeliną bei 100% akcizo už suskystintas dujas patenka į Kelių priežiūros ir plėtros programą ir naudojami kelių tiesimui ir priežiūrai. Likę 20% akcizų už benziną ir dyzeliną, taip pat visas surinktas PVM patenką į bendrą biudžeto katilą.
Šimonytė atkreipia dėmesį, kad, tarkime, dyzelino akcizo mažinimas gal ir būtų ryškiai paveikęs galutinę degalų kainą, kai ji tebuvo apie 2 Lt – tuomet akcizo dalis kainos struktūroje siekė maždaug 50%.
„Dabar, kai dyzelino kaina perkopė 4 Lt, lito nesiekiantis akcizo mokestis nebėra toks reikšmingas, jo dalinis sumažinimas galutinę kainą tepakeistų centais, – skaičiuoja ji. – Vykdydama įsipareigojimus ES Lietuva nuo šių metų sausio padidino akcizo tarifą degalams ir litras jų dėl šios priežastis pabrango maždaug 12 ct, o bendras degalų brangimas per šiuos metus jau siekia 1 Lt.“
Finansų ministerijos sekretorė Šimonytė atkreipia dėmesį, kad visi ES svarstymai šiuo metu krypsta ne į tai, kaip sumažinti mokesčius už degalus, o į tai, kaip prisitaikyti prie didėjančių naftos kainų, kuriant naujas efektyvesnio energijos naudojimo technologijas.
Mažins priklausomybę nuo naftos
Europos Komisija birželio viduryje išplatino komunikatą, kuriame pabrėžė nematanti prielaidų, kad naftos kaina galėtų sumažėti, ir paragino ES nares skatinti savo piliečius efektyviau naudoti energiją.
„Turime taupyti energiją ir įvairinti energijos šaltinius. Jeigu imsimės neatidėliotinų ir ryžtingų veiksmų, galime padaryti mūsų piliečius ir įmones ne tokius pažeidžiamumus ir padėti užtikrinti gyvenimo kokybę bei ekonomikos konkurencingumą“, – pareiškė Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso.
Komisijos nuomone, naftos kainų šuolį daugiausia lėmė esminis naftos pasiūlos ir paklausos struktūrinis pokytis pasaulio ekonomikoje, o naftos pasiūla sunkiai vejasi didėjančią pasaulinę paklausą, ypač Kinijoje ir Indijoje. Įtakos turi ir kiti laikino pobūdžio veiksniai, pavyzdžiui, su konkrečiais naftotiekiais ir gavybos pajėgumais susijusios problemos ir silpnėjantis JAV doleris.
Briuselis pabrėžia, kad naftos kainų augimas yra ne trumpalaikis reiškinys, o struktūrinio pokyčio dalis ir 2030 metais pasaulinė energijos paklausa gali būti dar 50% didesnė nei 2007 metais.
„Jeigu iškastinis kuras ir toliau tenkins ES energijos poreikius, priklausomybė nuo importo vis labiau didės – nuo dabartinių 14% ji 2030 metais sieks jau 67%“, – rašoma Komisijos pranešime. Raginama imtis struktūrinės pertvarkos sukuriant alternatyvių iškasamai ir importuojamai naftai energijos šaltinių sistemą.
Ketinama dar šiais metais patvirtinti bendrą visoms ES narėms teisinę bazę, padėsiančią kurti atsinaujinančius energijos šaltinius ir didinti biokuro naudojimą. Šalys bus raginamos labiau skatinti įmones ir privačius namų ūkius efektyviau naudoti energiją.
Komisija jau šį rudenį ketina inicijuoti PVM lengvatos įdiegimą tiems, kurie prisideda prie efektyvesnio energijos naudojimo.
Dar šiais metais Komisija žada pateikti naftos ir naftos produktų rinkų ataskaitą ir pasiūlymus dėl komercinių naftos atsargų skaidrumo ir padėti organizuoti pasaulinį pagrindinių naftą išgaunančių ir vartojančių šalių vadovų susitikimą naftos rinkų klausimu – taip siekiama šią rinką daryti „prieinamesnę ir skaidresnę“.
Kovos su viršpelniais
Lietuvos ūkio ministerija jau ėmėsi priemonių liberalizuoti degalų importo rinką. Vyriausybei siūloma sumažinti minimalius kokybės reikalavimus importuojamam kurui ir atleisti smulkius importuotojus nuo prievolės kaupti privalomąjį naftos atsargų rezervą.
Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas „Versus“ sakė, kad iš esmės naujovėmis siekiama „padidinti konkurenciją Lietuvos degalų rinkoje ir apriboti galimybes jos dalyviams gauti viršpelnius, kai ir taip kyla pasaulinės naftos kainos“.
„Tačiau jeigu bazinė naftos kaina ir toliau augs, mūsų įtaka bus visiškai minimali“, – pripažįsta ministerijos atstovas. Jis skaičiuoja, kad įgyvendinus visus Ūkio ministerijos siūlymus, dyzelinio kuro kaina galėtų sumažėti tik iki 10 ct už litrą.
Oficialus ES statistikos biuras „Eurostat“ šį pavasarį paskelbė, kad Lietuva užima 11 vietą tarp 27 ES valstybių pagal benzino kainą be mokesčių. Mažmeninės kainos Lietuvoje kol kas išlieka mažesnės dėl to, kad akcizo tarifas dar nepasiekė ES lygio. Manoma, kad tokia situacija gali būti susidariusi dėl dominuojančios naftos perdirbimo įmonės „Mažeikių nafta“ padėties rinkoje. Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjunga ne kartą yra priekaištavusi Vyriausybei, kad importuojamiems degalams nustatyti pernelyg aukšti kokybės standartų reikalavimai, kurie esą palankūs tik kokybišką, bet brangią produkciją gaminaičiai „Mažeikių naftai“. Be to, mažesnėms įmonėms nepakeliama prievolė visus metus kaupti 12% įvežamo naftos produktų kiekio – tam reikia didelių investicijų.
Pasak Ignoto, būtent šie trukdžiai importuotojams ir yra naikinami. Panaikinus prievolę smulkesniems rinkos dalyviams kaupti degalų atsargas jie galėtų pradėti importuoti degalus ir padidinti konkurenciją rinkoje, o prastesnės kokybės dyzeliniai degalai laisvai gali būti naudojami žemės ūkyje, pramonėje.
Ūkio ministerija taip pat ragina „Lietuvos geležinkelius“, sušvelninus reikalavimus importuotojams, pradėti patiems įsivežti dyzelinį kurą savo reikmėms. „Jie turi talpas, turi savo transportą, logistiką – tai tegul ir įsiveža degalų sau, taip palengvindami situaciją rinkoje. Iki šiol geležinkeliai gyvena lengvai, bet brangiai – užsisako dyzeliną iš „Mažeikių naftos“, perka jį ten tokios kokybės, kokios traukinių šilumvežiams net nereikia ir moka didelę kainą“, – galimybės taupyti įžvelgia Ūkio ministerijos pareigūnas.
Padės tik revoliucija galvoje
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė taip pat siūlo Lietuvos Vyriausybei atidžiau paanalizuoti, ar Lietuvoje „Mažeikių nafta“ ir degalinių operatoriai nemanipuliuoja bloga pasauline naftos kainų situacija. „Juk, jeigu Eurostato duomenimis, esame vienuolikti pagal degalų kainas, o Estija – tik 22-a, tai jau turi kelti nerimą Vyriausybei“, – mano analitikė.
Tačiau ji įsitikinusi, kad iš esmės nacionalinės vyriausybės neturi galingų svertų padėčiai pakeisti.
„Todėl vežėjų streikai dėl spartaus degalų kainų kilimo nukreipti ne tuo adresu, – pažymi Klyvienė. – Naftos paklausa sparčiai auga ir augs, nes net ir sulėtėjusią didžiausią pasaulio ekonomiką JAV persveria besivystančių Azijos šalių ekonomika. Naujosios rinkos dalyvės naftos sunaudoja daug daugiau ne tik dėl kylančios ekonomikos, bet ir dėl pasenusių technologijų, kurioms reikia daugiau energijos“. Be to, daugelyje Azijos šalių degalų kainos vartotojams subsidijuojamos.
„Atėjo laikas pagaliau susivokti, kad naftos brangimas – ilgalaikis procesas. Susivokimas svarbus tiek vartotojams, tiek ir vyriausybėms“, – mano analitikė. Anot jos, vienintelis kelias yra mažinti vartojimą – persėsti į mažesnes mašinas, iš esmės užsiimti senų pastatų renovavimu mažinant šilumos „išlėkimą į orą“, taupyti elektros energiją.
„Vyriausybės turėtų subsidijuoti ne vartojimą, o taupymą“, – apibendrina „Danske“ banko vyresnioji analitikė. Ji siūlo, pavyzdžiui, apriboti įprastų elektros lempučių importą ir skatinti energiją taupančių elektros lempučių naudojimą, subsidijuoti jų pakeitimą mažų pajamų gyventojams.
Lietuvoje su degalų kainomis politikai žada kovoti vidaus rinkoje, o štai JAV politikai imasi žaidimo didesniu mastu. Šios šalies Atstovų rūmai triuškinama balsų persvara pritarė siūlymui leisti Teisingumo departamentui paduoti į teismą naftą eksportuojančių šalių organizaciją OPEC. Teistis norima, nes OPEC narės riboja naftos tiekimą ir kartu veikia nustatydamos žaliavos kainas, pranešė „Reuters“.
Baltieji rūmai žada vetuoti tokį sprendimą, tačiau pasiūlymas Atstovų rūmuose sulaukė tokio palaikymo, kad jo pakaktų įveikti veto.
Patvirtintas dokumentas įpareigoja Teisingumo departamentą „ryžtingai tirti benzino kainų kilimą ir manipuliacijas energetikos rinka“.
„Šis įstatymo projektas garantuoja, kad naftos kainos atspindės paklausos bei pasiūlos dėsnius ir jos nebus reguliuojamos spekuliacinių ar net nelegalių veiksnių“, – kalbėjo demokratas Steve’as Kagenas.
Savo ruožtu Baltieji rūmai priešinasi projektui ir tvirtina, kad OPEC puolimas gali atsisukti prieš pačius amerikiečius OPEC šalyse, be to, gali būti sumažintas tiekimas į JAV naftos perdirbimo gamyklas, o tai tik dar labiau pakeltų degalų kainas.
Dainius Žalimas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės teisės katedros vedėjas, „Versus“ komentuoja, kad OPEC, kaip ir daugelį tarptautinių organizacijų, JAV gina Tarptautinių organizacijų neliečiamybės aktas (angl. International organzations immunities). Tai reiškia, kad ji negali būti paduota į teismą be jos pačios sutikimo.
„Tačiau Kongresas – politinė institucija, o politikai nebūtinai visada priima teisiškai pagrįstus sprendimus“, – pažymi teisininkas.
JAV Kongrese jau buvo keletą kartų mėginama, bet vis nesėkmingai inicijuoti OPEC imuniteto panaikinimą, motyvuojant tuo, kad ši organizacija yra komercinis pelno siekiantis darinys, turintis atsakyti už savo veiksmus. JAV teismų istorijoje taip pat jau yra buvę ieškinių prieš OPEC, tačiau visi jie atmesti motyvuojant nepakankama šalies teismų juridine galia juos nagrinėti.
Naftos atsargų pakanka
OPEC generalinis sekretorius Abdalla Salemas El-Badri: „Rinkoje aiškiai nėra jokio naftos stygiaus. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) šalyse komercinės naftos atsargos atitinka daugiau nei penkerių metų vidurkį ir būna dienų, kai jų prekinės atsargos yra daugiau kaip 53 dienų lygmens.
Tuo tarpu Amerikos žalios naftos prekių atsargos padidėjo beveik 6 milijonais barelių, o tai dar vienas požymis, kad naftos atsargų pakanka. OPEC valstybės narės ir toliau išgauna daugiau kaip 32 milijonus barelių per dieną (mb/d). Be to, pradėta vykdyti daug naujų OPEC žalios naftos projektų ir OPEC atsarginiai pajėgumai auga, šis skaičius šiuo metu nuolat viršija 3 mb/d. Tuo pačiu metu žalios naftos judėjimai rodo, jog kai kurios valstybės narės negali rasti pirkėjų papildomam kiekiui.
Organizacija pasirengusi veikti, jeigu rinka parodytų tolesnių priemonių poreikį. Organizacija ir toliau kovos dėl stabilios ir subalansuotos rinkos“.
Šaltinis: OPEC
Kaina gali pasiekti 200 USD
OPEC prezidentas Chakibas Khelili įspėjo, kad naftos kainos gali pasiekti 200 USD už barelį ir kartelis mažai kuo galės padėti. Iš jo pastabų matyti, kad Alžyras nori, jog OPEC ir toliau priešintųsi Amerikos ir Europos lyderių raginimams, kad kartelis pumpuotų daugiau naftos, taip padėdamas sumažinti kainas.
Alžyro vyriausybiniam laikraščiui „El Moudjahid“ Khelili sakė: „Nemanau, kad koks nors gavybos padidėjimas galėtų sumažinti kainas. Dabar yra pusiausvyra tarp pasiūlos ir paklausos, o JAV – benzino atsargų perteklius. Jų turima daugiausia per pastaruosius penkerius metus.“
OPEC prezidento teigimu, „kainos yra aukštos dėl nuosmukio Jungtinėse Valstijose ir ekonominės krizės, kuri palietė kitas šalis. Kiekvieną kartą, kai doleris nukrinta 1%, barelio kaina pakyla 4 USD ir, žinoma, atvirkščiai“.
Saudo Arabijos naftos ministras Ali Naimi sakė netikėjęs, jog rinkai reikia dar daugiau naftos, pridurdamas, kad karalystė pumpuos daugiau, jeigu reikia. Saudo Arabija, vienintelė OPEK šalis, turinti didelius papildomus pajėgumus.
Smunkantis doleris apsaugojo daug pasaulio ekonomikų
Naftos kainos siekia naujas aukštumas ir tuo prisideda prie infliacijos visame pasaulyje, o daugelio ekonomikų vystymasis ima lėtėti. Amerikos silpnoji vieta – JAV doleris taip pat privedė prie beprecedenčių spekuliacijų, kai rizikos kapitalo fondai ir kiti investuotojai naudoja naftos rinką apsidrausti nuo augančios infliacijos grėsmės. Jonas Rigby, UBS energetikos sektoriaus strategas, viename interneto forume komentavo šias aktualijas.
– Ar žmonių grynosios pajamos sumažės dėl augančių naftos kainų? Ar tai gali sumažinti vartojimą ir bendrąjį vidaus produktą? Ar gali naftos kainų augimas paskatinti nedarbą?
– Manau, tai neišvengiama. Tiesa yra ta, kad pastaruosius 4–5 metus kainų kilimas veikia ekonomikos vystymąsi. Tai, kad iki šiol tas poveikis buvo apribotas, rodo pasaulinės ekonomikos jėgą. Dabar matome ciklinį smukimą ir tas poveikis bus juntamas dar aštriau. Kaip šalutinis poveikis, kainų augimą turbūt lydės nedarbas.
– Kuris veiksnys, lemiantis naftos kainas, yra pats svarbiausias – galimas Amerikos nuosmukis, augantis poreikis besivystančiose šalyse, mažėjančios atsargos ar spekuliacija?
– Artimiausiu metu laiku svarbiausias veiksnys bus ekonomikos plėtros sulėtėjimas arba nuosmukis. Jo sunkumas nustatys, ar kainos nusileis, ar liausis kilti taip sparčiai. Aš esu skeptiškas dėl spekuliacijų poveikio. Man atrodo, kad jeigu spekuliantai lemtų situaciją, tuomet naftos kainos būtų daug mažesnės negu šiandien.
– Ar dabar nebūtų naudinga visoms šalims, kad nafta būtų prekiaujama už eurus?
– Valiuta iš tikrųjų neturi reikšmės. Tikroji naftos kaina atspindi daugelį dalykų: kainas pramonėje, biudžeto poreikius gamintojų šalyse, vartotojų paklausos struktūrą – ir tai atsispindėtų daugelyje skirtingų valiutų. Viena iš svarbių aplinkybių – smunkanti JAV dolerio vertė. O tai reiškia, kad naftos kainos realiai nepakilo tiek, kiek dažnai manoma. Nors tai nėra jokia paguoda JAV dolerio vartotojams.
– Ar gali OPEC kontroliuoti naftos kainas, ar tai yra pasiūlos ir paklausos klausimas?
– OPEC neturi beveik jokios galimybės kontroliuoti kainas.
– Kinų bendrojo vidaus produkto augimui reikia aštuonis kartus daugiau energijos nei japonų ir keturis kartus daugiau nei JAV.
– Kinų poreikis yra pagrindinis naftos kainų augimo variklis ir tai taikytina daugeliui prekių. Manau, ilgainiui kinų energijos poreikis kils, bet energijos naudojimo intensyvumas kris, kaip tai nutiko visų šalių modernioje ekonomikoje. Kita vertus, būčiau nustebintas, jeigu Kinijos vadovai pakeltų vidaus kainas iki pasaulinio lygio.
– Kaip naftos kaina susijusi su dolerio smukimu ir aukso kainų kilimu?
– Statistikos specialistai sako, kad nėra jokio ryšio tarp dolerio ir kainų. Bet man atrodo kitaip. Aš manau, kad smunkantis doleris apsaugojo daug pasaulio ekonomikų nuo nominalių kainų kilimo.