Vokiečiai RST akcijoms greičiausiai ieškos pirkėjų

Rinkos, atsižvelgiant į jų indeksus, akcijų pardavimui šiuo metu nėra palankiausios, tačiau biržose yra bendrovių, kurių akcijų kaina nuo metų pradžios pakilo.

„Dabar investuotojai vis dar palankiai vertina žemės ūkio, energetikos ir gamtinių išteklių sektorius. Todėl gerai pasirengus sandoriui, „E.ON Ruhrgas International“ savo akcijas, manau, už tinkamą kainą galėtų parduoti instituciniams investuotojams“, – komentuoja investicijų banko GILD partneris Šarūnas Skyrius.

Jis tvirtina, kad akcijų pardavimas turėtų vykti rudenį, o akcijos kaina turėtų būti nustatoma ne pagal Ūkio ministerijos užsakymu atliktą RST įvertinimą, o pagal naują įvertinimą. Jis būtų atliekamas atsižvelgiant į sandorio metu esančią akcijų rinkos situaciją.

Pagal Ūkio ministerijos užsakytą Rytų skirstomųjų tinklų įvertinimą, visos šios bendrovės akcijos buvo įvertintos 2,217–2,743 mlrd. Lt. „E.ON Ruhrgas International“ skaičiuoja, kad tokiu atveju jų RST dalies vertė siekia apie 552,45 mln. Lt (160 mln. EUR). Skyriaus teigimu, Baltijos šalyse didžiosios dalies listinguojamų bendrovių laisvai prekiaujamas paketas sudaro mažumą, todėl ir RST per daug neišsiskirtų.

„Žinoma, bendrovei reikėtų pasistengti labiau atitikti biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodeksą, tačiau tai nėra esminė kliūtis akcijoms parduoti“, – pažymi Skyrius. Investuotojus toks pirkinys turėtų dominti dėl tikėtinų dividendų, taip pat dėl galimybės akcijas parduoti per oficialų pasiūlymą kada nors ateityje. Pavyzdžiui, jeigu LEO LT kada nors parduotų RST arba jeigu kas nors nupirktų pačią LEO LT bendrovę. Tokiu atveju taip pat turėtų būti teikiamas oficialus pasiūlymas.

Kaip antai, prancūzai dabar siekia įsigyti švedų „TeliaSonera AB“. Jeigu šis sandoris įvyktų, tai naujasis savininkas greičiausiai teiktų oficialų pasiūlymą bendrovės TEO LT, kurios 62,94% akcijų valdo antrinė švedų bendrovė „Amber Teleholding A/S“, akcininkams.

„E.ON Ruhrgas International“ save laiko ne finansiniu, bet strateginiu investuotoju, kuris įmonių valdyme siekia didelės įtakos. „RST turėjome nedidelę dalį akcijų. Šiuo atveju mažas paketas mus tenkino tik todėl, kad jį laikėme tik tarpine stotele prieš įsigyjant visą įmonę. Laukėme jos privatizacijos“, – „E.ON Ruhrgas International“ tikslus primena šios kompanijos atstovas Lietuvoje Saulius Bilys. Tačiau 2003 metais vykusioje tinklų privatizacijoje „E.ON Ruhrgas International“ savo pasiūlymo įsigyti valstybei priklausiusias RST akcijas nepateikė.

„Per pirmąją šios bendrovės privatizaciją įvairioms valdžios institucijoms viešai deklaruojant, kad esame privatizavimo favoritai, iš tiesų mums buvo daromos įvairios kliūtys. Valstybės reguliuojamos įmonės, tokios kaip RST, didelę dalį vertės sudaro reguliavimo taisyklės. Todėl valstybės ir jos atitinkamų institucijų požiūris į reguliavimą privatizacijoje reikšmingai lemia įmonės kainą ir jos perspektyvą. Tačiau per RST privatizaciją mums nebuvo suteiktos galimybės susitikti su reguliuotojais ir išsiaiškinti jų poziciją. Be to, prieš pat pasiūlymo pateikimą gavome Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos laišką, iš kurio supratome, kad bet kokio mūsų pasiūlymo pateikimas yra beprasmiškas“, – savo atstovaujamos bendrovės elgesio praeityje motyvus nurodo Bilys.

Vėliau, 2006 metais, potencialiems RST pirkėjams viltį buvo įžiebęs tuo metu neseniai ūkio ministru pradėjęs dirbti Vytas Navickas, pareiškęs, kad „nėra argumentų, kad Rytų skirstomieji tinklai neturėtų būti privatizuoti“. Tačiau, užuot pardavus įmonę, trys Lietuvos energetikos bendrovės buvo sujungtos ir šių metų gegužės pabaigoje buvo baigtas LEO LT steigimo sandoris. O birželio pradžioje ši bendrovė paskelbė, kad „privalomas pasiūlymas išpirkti RST ir „Lietuvos energijos“ likusių savininkų akcijas teikiamas nebus“.

„Išgirdę šią bendrovės poziciją, dabar darome namų darbus“, – sako „E.ON Ruhrgas International“ atstovas Lietuvoje neatskleisdamas, ar dokumentai rengiami teismui. Skaičiuojama, kad LEO LT, kurio įstatinis kapitalas yra 5 mlrd. Lt, visų likusių trijų įmonių akcijų išpirkimas kainuotų apie 956 mln. Lt.

Viena iš didžiausių RST akcininkių „E.ON Ruhrgas International“ per nacionalinio investuotojo kūrimo procesą informavo Vyriausybę ir UAB „NDX energija“, kuriai priklausė VST, vadovybę, kad apsisprendė trauktis iš RST, ir pateikė savo siūlymus. „Siūlymai buvo suformuoti taip, kad Vyriausybė turėtų apsisprendimo laisvę“, – apie premjerui pateiktą dokumentą tepasako Bilys, atsisakydamas jį komentuoti.

Šaltiniai Vyriausybėje teigia, kad vienas iš vokiečių siūlymų buvo pagal adekvatų įvertinimą išmainyti „E.ON Ruhrgas International“ turimas RST akcijas į kokios nors kitos valstybės valdomos energetikos įmonės turtą, pavyzdžiui, Kauno hidroelektrinės akcijas.

„E.ON Ruhrgas International“ mums raštu pasiūlė jų turimas RST akcijas iškeisti į nuo „Lietuvos energijos“ atskiriamų Kauno hidroelektrinės ar Kruonio hidroakumulicinės elektrinės akcijas. Tačiau tai prieštarauja galiojantiems įstatymams: juose nėra numatyta tokios schemos, kuri mums leistų vienos bendrovės akcijas keisti į kitas valstybei priklausiančias akcijas“, – „Versus“ aiškina ūkio ministras Vytas Navickas. Jis sako, kad pagal pasirašytus dokumentus teisė teikti savanorišką oficialų akcijų supirkimą yra suteikta LEO LT valdybai, todėl vienas iš didžiausių RST savininkų apie tai, taip pat ir dėl privalomo oficialaus pasiūlymo turėtų diskutuoti su ja ir Vertybinių popierių komisija.

Vyriausybės nesudomino ir „E.ON Ruhrgas International“ siūlymas jų turimas akcijas įsigyti pačiai valstybei, prieš kuriant LEO LT, ir taip vėliau sustiprinti savo įtaką nacionaliniam investuotojui. Investuotojui ji nepasiūlė dalyvauti ir kuriant LEO LT. „Visus gautus siūlymus iš „E.ON Ruhrgas International“ perdavėme Ūkio ministerijai“, – telefonu „Versus“ informavo premjeras Gediminas Kirkilas.

Dar 2006 metų rugsėjo pradžioje Vyriausybės vadovas buvo susitikęs su „E.ON Nordic AB“ vykdomuoju direktoriumi Larsu Frithiofu, kuris pranešė, kad Vokietijos energetikos koncernas „E.ON AG“ pasirengęs investuoti į naują atominį reaktorių Lietuvoje. Taip pat, kaip pranešė vėliau Vyriausybė, susitikime buvo kalbėta apie „E.ON“ dalyvavimą 1 000 MW elektros tinklų jungties tarp Lietuvos ir Švedijos projekte. Tąkart Kirkilas teigė, kad „Vyriausybę domina „E.ON“ siūlomi projektai“.

Dabar Vyriausybės vadovas pripažįsta, kad šiuo klausimu „niekas nevyksta, nes investuotojas, kuriam buvo nusiųstas techninis ir komercinis projektas, atsisakė ankstesnių savo ketinimų. Bilys „Versus“ patvirtino, kad jo kolegos „susitikimas su Kirkilu buvo labai produktyvus“, tačiau jis apgailestauja, kad po kelių mėnesių šiuos pokalbius Vyriausybė pamiršo.

„E.ON Ruhrgas International“ akcininke Rytų skirstomuosiuose tinkluose tapo 2000 metais, kai buvo reorganizuota SPAB „Lietuvos energija“. Pastarosios akcijas vokiečiai įsigijo iš Švedijos bendrovės „Wattenfall“.

Didžiausią vertę skirstomuosiuose tinkluose, Bilio teigimu, sudaro elektros skirstymo kainodara. Jis primena, kad jos pakeitimas po privatizacijos 2003 metais labai padidino įmonių vertę. Dabar „E.ON Ruhrgas International“ turi vieną iš penkių vietų RST stebėtojų taryboje. Bendrovės valdybą sudaro penki žmonės. Vokiečiai, būdami vieni iš didžiausių akcininkų, pretendavo į vieną vietą, tačiau jos negavo.

„Per visą buvimą RST bet kokios mūsų, kaip akcininko, iniciatyvos buvo blokuojamos“, – sako Bilys, paklaustas apie jo atstovaujamos bendrovės indėlį į RST veiklą.

„Idėja rinkoje parduoti „E.ON Ruhrgas International“ turimas RST akcijas instituciniams ir mažmeniniams investuotojams turi teisę gyventi“, – įsitikinęs investicijų banko GILD partneris Šarūnas Skyrius.

„Pasikeitus Rytų skirstomųjų tinklų valdymui, pasikeitė ir pati įmonė, todėl ilgiau būti joje nematome prasmės, nes tai neatitinka „E.ON Ruhrgas International“ strategijos. Privalomas pasiūlymas supirkti mūsų ir kitų smulkiųjų akcininkų RST akcijas būtinas, juolab kad ir nacionalinį investuotoją kūrę pareigūnai nuolat kartojo, kad smulkiųjų akcijos bus supirktos. Tai, kad ši nuostata buvo pakeista, galima įžvelgti manipuliaciją rinka“, – mano Saulius Bilys, „E.ON Ruhrgas International“ atstovas Lietuvoje.