Šiuos pinigus rėmėjai sumokėjo už dvejas – 2006 metais vykusias Turino žiemos ir praėjusį penktadienį prasidėjusias Pekino vasaros olimpines žaidynes.
866 mln. dolerių (1,966 mlrd. litų) yra beveik trečdaliu didesnė suma, nei sumokėjo Solt Leik Sičio (2002 metais) ir Atėnų (2004 metais) olimpiadų rėmėjai.
Tuomet iš pagrindinių rėmėjų gauta suma siekė 663 mln. dolerių. Už Nagano (1998 m.) ir Sidnėjaus (2000 m.) žaidynes rėmėjai paklojo 579 mln. dolerių.
Didėjančios sumos turėtų džiuginti Tarptautinį olimpinį komitetą.
Bet kritikai jau abejoja, ar parduotuvėse tiek išaugs sportinių batelių paklausa, ar pirkėjai suvalgys tiek daugiau mėsainių, kad atsipirktų rėmėjų išlaidos.
Abejoti ima ir patys rėmėjai. Iš 12 dabartinių olimpiados partnerių tik 8 pareiškė norą remti 2010 metų žiemos žaidynes Vankuveryje ir 2012 metų vasaros olimpiadą Londone.
Nėra racionaliausios išlaidos?
Bendrovės „Hill & Knowlton“ sportinės rinkodaros ir rėmimo vyresnysis konsultantas Rowlandas Jackas teigia, jog susidomėjimas Pekino olimpiada buvo svarbus veiksnys, dėl kurio smarkiai šoktelėjo rėmimo įkainiai.
Šįmet žaidynės buvo triukšmingai reklamuojamos kaip įspūdingas renginys ne tik sporto aistruoliams, bet ir rėmėjams.
Pastarieji buvo viliojami galimybe uždirbti milijardus parduodant sportinius batelius, mėsainius ar „General Electric“ vėjo turbinas.
Iš tiesų Kinija yra didžiausia pasaulyje valstybė pagal gyventojų skaičių. O ir likusių šalių dėmesys artimiausias savaites bus nukreiptas į Kiniją.
Vis dėlto keletas tarptautinių kompanijų suabejojo, ar verta tiek mokėti už galimybę būti oficialia žaidynių rėmėja.
Pavyzdžiui, Pekino žaidynių partnerės – fototechnikos gamintoja „Kodak“ ir kompiuterių gamintoja „Lenovo“ – nutarė kitų žaidynių neberemti.
„Tai mums nėra geriausias būdas išleisti savo pinigus“, – sako nuo 1986 metų olimpiadas rėmusios bendrovės „Kodak“ vadovas Antonio Perezas.
Pasitraukti iš rėmėjų ketina ir higienos bei plataus vartojimo prekių gamintoja „Johnson & Johnson“, gyvybės draudimo bendrovė „Manulife Financial“.
Nuotaikos – skirtingos
Artėjant olimpinėms žaidynėms Kinijoje buvo atliekamos įvairios apklausos.
Vienus verslininkus jų rezultatai pradžiugino, kitus nuliūdino.
„London's Fournaise Marketing Group“ atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 1,5 tūkst. Kinijos gyventojų, vos 15 proc. respondentų galėjo išvardyti 2 iš 12 tarptautinių rėmėjų. 40 proc. žinojo tik vieną rėmėją – „CocaCola“.
Painiavos įvėlė ir vadinamieji nacionaliniai olimpiados rėmėjai, kurių yra daugiau nei 20.
„Jeigu jūs esate tradicinių prekių ir paslaugų gamintojas, jūs eikvojate pinigus“, – apie rėmimą kalbėjo tyrimą atlikusios kompanijos atstovas Jerome'as Fontaine'as.
Bet ne visi rėmėjai pasiduoda pesimistinėms nuotaikoms. Pavyzdžiui, nuolatinė olimpiadų rėmėja „CocaCola“ pasiryžusi rėmėjų sąraše išlikti iki 2020 metų.
Konkurentams nėra vietos
Verslininkai siekia tapti oficialiais žaidynių rėmėjais, nes priešingu atveju jie neturėtų jokios galimybės reklamuoti prekes ar paslaugas ne tiktai ten, kur vyksta varžybos, bet ir miesto centre, oro uoste.
Pagal Tarptautinio olimpinio komiteto patvirtintas taisykles olimpiados neremiančių kompanijų reklama ribojama ne tik ten, kur vyksta žaidynės, bet ir aplink esančioje teritorijoje. Pekino olimpiados organizatoriai pateikė ir daugiau suvaržymų – draudžiama lauko reklama oro uostuose, ant autobusų ir skelbimų lentose miesto centre.
Pasitikėtų dėl kokybės
Vis dėlto kinai teigiamai vertina kompanijas, kurios remia olimpiadą.
Remiantis didžiausios Kinijos rinkos tyrimų kompanijos atlikta apklausa, 70 proc. Kinijos vartotojų, ant produkto pamatę ženklą, kad jį pagamino olimpiadą remianti kompanija, neabejotų dėl jo kokybės.
54 proc. iš 2 tūkstančių telefonu apklaustų respondentų, gyvenančių didžiuosiuose Kinijos miestuose, pasiryžę pirkti produktus ar paslaugas tų kompanijų, kurios remia olimpiadą.
Kinams iš rėmėjų su olimpinėmis žaidynėmis labiausiai asocijuojasi „CocaCola“ ir didžiausia Kinijos kompiuterių gamintoja „Lenovo“.
Žaidynių neremiančias kompanijas vartotojai įsimena kur kas blogiau. Išimtis – pagrindinė „CocaCola“ konkurentė „Pepsi“, kurią tarp rėmėjų paminėjo 8,5 proc. respondentų.
Ir vos 6,3 proc. apklaustųjų žinojo, kad tarp pagrindinių olimpiados rėmėjų yra gyvybės draudimo bendrovė „Manulife“.
Tiesa, kitos apklausos duomenys rodo, jog beveik 80 proc. apklaustųjų įsigyjant prekę visiškai nesvarbu, ar ją pagamino oficialus olimpiados rėmėjas.
Painioja gamintojus
Žmonės painioja ne tik gaiviųjų gėrimų gamintojus.
Tyrimai parodė, jog sportinius drabužius ir avalynę gaminančią bendrovę „Adidas“ kaip olimpiados rėmėją dažniausiai atpažįsta tie vartotojai, kurie yra matę specialiai olimpiadai skirtas „Adidas“ reklamas.
Bet jeigu respondentai reklamos neprisimena ar nėra jos matę, dažnas būna tikras, kad oficialus olimpinių žaidynių rėmėjas yra kitas sporto prekių gamintojas „Nike“.