– Koks karjeros kelias Jus nuvedė į emocinės rinkodaros sritį?
– Rinkodara susidomėjau būdamas labai jaunas – man buvo pusantrų metukų, kai Škotijoje, Glazgo turguje dirbantis tėvas pasiimdavo mane kartu. Gulėdamas vežimėlyje jutau turgaus atmosferą – spalvas, garsus. Taip jau ankstyvoje vaikystėje pažinau penkių juslių sužadinimo galią.
Tėvas buvo aistringas prekybininkas ir aš sekiau jo pėdomis – būdamas trylikos jau dirbau puse etato, o penkiolikos mečiau mokyklą ir pradėjau dirbti visą darbo dieną. Daugelį metų Anglijoje ir Australijoje dirbau mažmeninio verslo sferoje: interjero, dažų, elektros prekių, vyriškų drabužių. Paskui nusprendžiau grįžti į mokyklą – vakarinėje baigiau vienuoliktąją ir dvyliktąją klasę. Sekėsi gerai, todėl be vargo įstojau į Monasho universitetą studijuoti ekonomikos ir rinkodaros.
Rinkodaros teorija besimokydamas universitete tiesiog susižavėjau - teorines žinias sujungiau su tuo, ką pačiam gyvenime teko patirti. Dabar turiu du mokslinius laipsnius - ekonomikos bakalaurą ir vadybos magistrą. Šiuo metu esu Australijos verslo ir ekonomikos universiteto profesorius, marketingo bakalauro ir magistratūros programų vadovas. Taip pat dar rašau daktaro disertaciją apie emocinį prekių ženklų valdymą ir jutiminę prekybą.
– Kaip apibūdintumėte dabartinį savo darbą?
– Tyrinėju organizacijas ir konsultuoju jas, kaip kurti ilgalaikius santykius, emocijas su savo pirkėjais, kaip išsiskirti rinkoje. Daug keliauju po pasaulį, skaitau pranešimus įvairiose konferencijose – per pastaruosius 13 metų dalyvavau daugiau nei 150 įvairių renginių. Esu aistringas emocinės rinkodaros gerbėjas.
Emocinis prekių ženklų valdymas, kurio principų rugsėjo 30 dieną Vilniuje mokysiu ir lietuvius, yra efektyvi strategija, kuri gali sukurti lemiamą produkto išskirtinumą ir sustiprinti konkurencinį pranašumą bet kokiame rinkos segmente.
– Išgirdus frazę „emocinė rinkodara“ pirmoji asociacija – su reklama. Akivaizdu, kad reklaminių kampanijų metu prekiniai ženklai stengiasi paveikti pojūčius ir emocijas. Bet turbūt kalba čia eina ne tik apie reklamą.
– Kompanijos turi siekti užmegzti emocinį ryšį su savo pirkėjais visose rinkodaros komunikacijos priemonėse. Tikiu, kad tradicinė reklama kuo toliau, tuo mažiau turi įtakos vartotojams, todėl rinkodaros specialistai turi rasti naujų būdų, kaip komunikuoti su savo pirkėjais.
Štai drabužių tinklas „Abercrombie & Fitch“ savo parduotuvėse daug dėmesio skiria muzikai, kurią klauso jų tikslinė auditorija. Aš sieju garsą su energija. Tarkime, parduotuvėje esanti muzika pakeičia erdvės energetinę būseną, kuri būtent ir įtakoja pirkėjo elgseną.
„Mercedes Benz“ sėkmingai sužadina visas penkias jusles komunikuodami su savo pirkėjais, , „Apple“ savo prekybos taškuose koncentruojasi į inovacijas, išskirtinį dizainą ir techninės pagalbos punktus, vadinamus „The Genius Bar“, lėlių parduotuvių tinklas „The American Girl Place“ pirkėjams yra įkūrę žaislų teatrus ir kavines, jie siekia sukelti nostalgiją.
– Kuo pagrista jūsų teorija – biologijos ar psichologijos žiniomis, o galbūt neurolingvistinio programavimo principais?
– Neurolingvistinis programavimas išties suteikia veiksmingų būdų, kaip suprasti ir rasti ryšį su žmonėmis. NLP gali padėti žmonėms pašalinti komunikacijos trukdžius, todėl skatina žmones valdyti save bei kitus daug efektyviau. Taigi, ryšys su emociniu prekinių ženklų valdymu tikrai yra.