Kinija daug ima, bet ir daug duoda

„Kinijos kompanijos pirmiausia investuoja į žaliavų sektorių Australijoje, Afrikoje, taip pat ir į finansines institucijas. Jos nepaiso net nepalankaus investicinio klimato ar šalies politinio stabilumo veiksnių, tokių kaip Afganistane, – „Versus“ komentuoja Lietuvos ambasados Kinijoje komercijos atašė Gvidas Kerušauskas. – JAV, be abejo, didžiulė ir galinga rinka, todėl į ją mieliau eina kompanijos, kurių veikla susijusi su prekyba. Be to, nukritus JAV dolerio kursui, daugelis užsienio bendrovių skuba investuoti į JAV nekilnojamąjį turtą. Dauguma kinų verslininkų neperkelia gamybos į kitas šalis, bet ieško žaliavų užsienyje, kad užtikrintų sėkmingą savo įmonių veiklą Kinijoje.“

Kinijos investicijos užsienyje auga kaip ant mielių: 2005 metais – 10 mlrd. USD, 2006 metais – 21 mlrd. USD, 2007-aisiais – jau 30 mlrd. USD. Šiemet, prognozuojama, šie skaičiai dar padidės.

Tarptautinio investicijų valdymo milžino HSBC investicijų Kinijos rinkoje grupės vadovas Richardas C.Wongas pokalbyje su „Versus“ teigė, kad ypač didelis ir svarbus žingsnis buvo žengtas 2005 metais, kai Kinijos informacinių technologijų ir inovacijų kompanija „Lenovo“ įsigijo IBM asmeninių kompiuterių padalinį.

„Nors kinai yra investavę į įvairius JAV ūkio sektorius, vis dėlto pagrindinės investicijos užsienyje daromos siekiant užtikrinti Kinijos poreikius. Ypač aktuali naftos gavybos sritis“, – kalba Wongas.

O ar pastebite tendenciją, jog Kinijos investicijos į JAV didėja, o JAV į Kiniją, atvirkščiai, – mažėja?

„JAV išlieka svarbi investuotoja Kinijoje. Nemažai JAV bendrovių tebeinvestuoja arba didina jau turimas investicijas. Pavyzdžiui, „General Motors“ dabar didžiausia automobilių gamintoja Kinijoje, rinkoje aktyviai dairosi ir „Ford“ bei „Chrysler“. Kinija išlieka labai patraukli investicijų rinka ne tik JAV, bet ir Europos bendrovėms. Štai „Volkswagen“ arba „Siemens“ čia yra įdėję labai daug pinigų ir turi didelių interesų. Tai, jog Kinija yra didelė ir vis dar auganti rinka, ypač aktualu, kai globali ekonomika pamažu lėtina tempus. Manau, ateityje JAV investicijos į Kiniją nemažės, tačiau tikrai daugės investicijų iš pačios Kinijos į likusį pasaulį“, – apibendrina HSBC atstovas.

Kinų verslininkai jau aktyviai dairosi į JAV. Nuo Spartanbergo iki Los Andželo jie perka gamyklas, įmones, nekilnojamąjį turtą. Tačiau tokie pavieniai veiksmai nublanksta prieš valstybės valdomos Kinijos investicijų korporacijos (CIC) 5 mlrd. USD investicijas į JAV investicinį banką „Morgan Stanley“, įsigyjant 9,9% jo akcijų. Kinijos komercinis bankas pernai spalį už daugiau nei 5,5 mlrd. USD įsigijo 20% didžiausio Pietų Afrikos banko „Standart Bank“ akcijų, kinų „Aluminium Corp. of China“ (CHALCO) kartu su JAV kompanija „Alcoa“ už 14 mlrd. USD nusipirko 9% Londono biržoje kotiruojamos kompanijos „Rio Tinto“ akcijų.

Tarp įspūdingų sumų minėtinas ir kelerių metų senumo atvejis, kai valstybės valdoma naftos milžinė CNOOC 2005-aisiais pasiūlė už 18,5 mlrd. USD įsigyti Amerikos naftos kompaniją „Unocal Corporation“. Tačiau CNOOC pasiūlymą atšaukė dėl JAV politikų spaudimo.

Vis dėlto nemažai Kinijos verslininkų išlieka atsargūs spręsdami, ar žengti į JAV rinką. Juos stabdo vizų taisyklės, kalbos ir kultūriniai skirtumai, politinė aplinka. Įtempti santykiai su Tibetu ir pavasarį kilę neramumai, susiję su olimpiniu deglu, Kinijoje paskatino aktyvistus raginti boikotuoti Vakarų bendroves. Tačiau niekas nepasiūlė sumažinti tempų, kuriais Kinijos kompanijos žygiuoja į JAV rinką.

Daugelis Kinijos bendrovių nori globalaus konkurencingumo. Kitos pastebi, kad jos vietinėje rinkoje jau atsitrenkė į sieną ir turi plėstis norėdamos didinti pardavimą. Ir Kinijos vyriausybė ragina juos naikindama anksčiau buvusius apribojimus, iš dalies siekiant Pekinui sumažinti neproporcingą prekybos balansą su JAV ir maksimaliai išnaudoti savo didžiulius užsienio valiutos rezervus.

Kinų kompanijos užsienio investicijomis pirmiausia siekia užtikrinti spartų savo šalies ekonomikos augimą ir aprūpinti pramonę nafta, dujomis, variu, geležies rūda ir kitomis žaliavomis.

„Yra daug laisvų milijardų, atsirandančių dėl teigiamo užsienio prekybos balanso ir didėjančio vartojimo šalies viduje. Prieš 10 metų Kinijos vyriausybė siekė pritraukti investuotojus į Kiniją, o dabar pati skatina kinų kompanijas eiti į užsienį. Tam buvo įkurtas specialus importo ir eksporto bankas, taip pat neseniai Kinijos vyriausybė įsteigė Kinijos investicijų korporaciją (CIC) su milžinišku 200 mlrd. USD kapitalu, kurio trečdalis skirtas investicijoms užsienyje. Tačiau kai kurių valstybių politikai nori iš kinų daugiau aiškumo dėl tokių investicijų tikslų ir svarsto, kaip apsaugoti nuo kinų įtakos savo strateginius objektus, pavyzdžiui, JAV ir Prancūzijoje“, – tendencijas įvardija Pekine dirbantis diplomatas Kerušauskas.

Tačiau, pavyzdžiui, britų ministras pirmininkas Gordonas Brownas šių metų pradžioje viešėdamas Kinijoje išdėstė nuomonę, neatspindinčią kitų valstybių susirūpinimo dėl galimo Kinijos įtakos didėjimo. Anot jo, Kinijos valstybinio fondo 200 mlrd. USD vertės investicijos laukiamos Jungtinėje Karalystėje.

Kinija ir toliau išlieka daugiausia investicijų pritraukianti pasaulio valstybė, pažymi Kerušauskas. 2007 metais šalis pritraukė 74,7 mlrd. USD, o įskaitant finansų sektorių (bankus, draudimą ir vertybinius popierius) – 82,7 mlrd. 2004–2006 metais kasmet apie 60 mlrd. USD, 2002–2003 metais kasmet apie 45 mlrd. USD.

„Thomson Financial“ duomenimis, 2007-aisiais Kinijos investicijos į JAV sudarė 9,8 mlrd. USD. Didžiausias pernykštis sandoris – 5 mlrd. USD į „Morgan Stanley“. Tačiau specialistai pažymi, jog šie skaičiai neatspindi daugelio investicinių veiksmų.

Lietuvos diplomatas patikslina, kad kalbant apie kinų investicijas užsienyje reikėtų apsibrėžti, kas turima omenyje – Kinija be Honkongo, Taivano ir Makao ar su jais.

Kinijoje pateikiama statistika yra be Honkongo specialaus administracinio rajono, Taivano ir Makao skaičių, nes jie turi atskirą statistiką ir jų duomenys neįtraukiami į bendrą šalies statistiką. Be to, Honkongas yra didžiausias investuotojas Kinijoje (apie 40% visų investicijų), Taivanas taip pat yra pirmame didžiausių investuotojų penketuke. Jie irgi daug investuoja JAV, taip pat yra kinai. Daug Kinijos bendrovių turi įsteigę įmones Honkonge ir Makao dėl palankių verslo sąlygų ir paprastų įkūrimo procedūrų, taip pat dėl lengvatų prekybai su Didžiąja Kinija.

Wongas tiki, kad Kinijos ekonominis stebuklas tęsis ir pasibaigus Pekino olimpinių žaidynių metams, nes investicijos į žaidynes yra labai nedidelės, palygti su visomis šalies investicijomis.

„Nenorėčiau sureikšminti olimpinėms žaidynėms skirtų investicijų ir Kinijos ekonominių perspektyvų sąsajos. Nuo 2002 iki 2008 metų visos investicijos į su olimpinėmis žaidynėmis susijusius projektus siekė apie 40 mlrd. USD. O per tą patį laikotarpį turėjome 6,3 trln. USD investicijų į ilgalaikį turtą. Iš šio palyginimo matyti, kad olimpinės žaidynės turi minimalų poveikį Kinijos ekonomikos augimui ir Kinijos ekonominis stebuklas tęsis dėl vidaus vartojimo ir investicijų, sukaupto turto – veiksnių, kurie pristabdo globalios ekonomikos lėtėjimo įtaką. Be to, infliacijos spaudimas lengvėja. Fiziniai asmenys, bendrovės ir vyriausybė turi sukaupę nemažai turto. Kinijos BVP žmogui augimas bent penkerius ateinančius metus turėtų didėti, išlikti žymus ir uždarbio augimas“, – optimistines prognozes dėsto HSBC atstovas.

Jis pateikia duomenis, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas šių metų pirmą ketvirtį augo 10,6%, didėjo ir gyventojų perkamoji galia.

„Ir eksporto apimtys sumažėjo nedaug – nuo 25,7% 2007-aisiais iki 21,4% pirmąjį šių metų ketvirtį. Taigi nematome labai didelio sumažėjimo, kaip buvo spėjama. Šiuo metu šalis labai daug investuoja į infrastruktūrą. Tai stabilaus augimo garantas. Investicijos į ilgalaikį turtą šių metų sausį-balandį paaugo iki 25,7%, palyginti su 24,8% pernai. Tad šiomis dienomis didžiausias Kinijos augimo variklis yra vidaus vartojimas ir investicijos į ateitį. Šalies užsienio valiutos rezervas yra labai didelis ir tai svarbus šalies ekonomikos privalumas“, – sako Wongas.

Pernai Europa pralenkė ir išstūmė JAV iš pirmosios vietos Kinijos eksporto krypčių lentelėje ir šių metų pirmą ketvirtį Kinijos eksportas į ES šalis sudaro 20,9%, o į JAV – 17,5% viso eksporto. Visas Kinijos eksportas ūgtelėjo daugiau nei penktadaliu. JAV tebėra labai svarbi rinka, tad jeigu vartojimas JAV sulėtėja, tai daro neigiamą poveikį Kinijai.

„Man atrodo, kad žmonėms trūksta supratimo, kad Kinijos eksportas yra ne vien susietas su JAV, o labai gerai paskirstytas tarp visų regionų, sparčiai plečiasi į ES. Taip pat numatome stiprų didėjimą į augančias rinkas – Indiją, Rusiją“, – teigia Wongas.

Bandoma keisti ir Kinijos importo „krepšelio“ turinį. Kinija daugiau nebenori būti pigus pasaulio fabrikas. Kainos kyla ir todėl eksportuojamos prekės nuolat brangsta. Didieji Pekino strategai siekia nukreipti šalies ekonomiką aukštųjų technologijų kryptimi, o pigią gamybą palikti tokioms šalims kaip Indija ar Vietnamas.

Kinijoje augant gamybos sąnaudoms (kylantys darbuotojų atlyginimai, griežtesni darbo įstatymai, brangstančios žaliavos) vis daugiau kitų šalių investuotojų persvarsto šios šalies teikiamus pranašumus. Štai Perlų upės delta ir kiti gamybos regionai išgyvena visuotinį kompanijų išsikėlimą. Bendrovės svarsto persikraustymą ten, kur atlyginimai mažesni, – į Vietnamą, Bangladešą ir Indiją.