Nurimus vasaros šurmuliui, 17 tūkstančių nuolatinių gyventojų turinti Palanga ne tik skaičiuoja iš poilsiautojų gautą pelną.
Gegužės pabaigoje kurorto meru išrinktas Liberalų ir centro sąjungos narys 50 metų verslininkas Vytautas Stalmokas tikina, kad kurorto valdžia jau suka galvą, kuo privilioti poilsiautojus ateinantį sezoną.
- Ar nebuvo baugu į miesto vadovo kėdę sėsti sezono pradžioje, kai kurortą užgriūva vasaros rūpesčiai? – pasibaigus vasarai „Lietuvos ryto“ žurnalistas pasiteiravo Palangos mero V.Stalmoko.
- Palangos savivaldybės taryboje dirbu jau 10 metų, todėl kurorto rūpesčiai vasarą man nebuvo svetimi.
Tačiau viena yra apie rūpesčius žinoti, visai kas kita – jais pačiam gyventi.
- Ar pirmoji jūsų, kaip mero, vasara buvo sėkminga?
- Šiemet pagaliau pavyko pažaboti triukšmą J.Basanavičiaus gatvėje, dėl kurio Palangai buvo klijuojama triukšmo kurorto etiketė.
Aišku, tai ne mano vieno nuopelnas, o visos miesto tarybos, kuri dar šių metų pradžioje nusprendė uždrausti groti gatvėse naudojant garso stiprinimo aparatūrą.
Aš nesu prieš muziką J.Basanavičiaus gatvėje. Tačiau ji turi skambėti kavinės aplinkoje, o ne visoje gatvėje.
Kurį laiką kelios kavinės dar mėgino priešintis tokiai tvarkai. Tačiau ir jos kapituliavo, kai liepos pabaigoje priėmėme sprendimą, kad už miesto tvarkos pažeidimus įmonėms nebus suteikiama mokesčių lengvatų. Jos skaičiuojamos tūkstančiais litų.
- Kokių nusiskundimų iš poilsiautojų išgirsdavote dažniausiai?
- Jau dabar aišku, kad reikia galvoti apie transporto stovėjimą gatvėse.
Vasarą mašinos kurorte neturi užgožti žmonių. Privalu apmokestinti automobilių stovėjimą. Kurorto senamiestyje mašinas statyti turi būti kategoriškai uždrausta.
Iki kitos vasaros būtina paruošti mokamas mašinų stovėjimo aikšteles.
Už Klaipėdos plento jos galėtų būti nemokamos.
Reikia galvoti apie Užkanavės gatvės išplėtimą. Ši atokiau nuo miesto centro esanti gatvė driekiasi kelis kilometrus palei jūrą. Jeigu čia šalikelėje būtų galima statyti mašinas, poilsiautojai galėtų privažiuoti netoli jūros.
Tada žmonių masė pasiskirstytų pagal visą paplūdimio ilgį ir nesikoncentruotų centrinėje pliažo dalyje.
Ketinu tarybai siūlyti uždrausti bet kokių statybų pradžią vasaros metu.
Kai žmonės Palangoje ilsisi, negali tuo pačiu metu poliakalės kalti pamatų, o miesto gatvėmis dardėti sunkvežimiai su žvyru ir cementu.
Sezono metu bus galimi tik vidaus apdailos darbai. Dėl jų nekyla triukšmas ir nėra intensyvaus transporto judėjimo.
Turi atsirasti tarybos sprendimas, įpareigojantis gyventojus tvarkytis savo sklypų aplinką ir namų fasadus. Prie šių darbų galėtų prisidėti ir miestas.
- Palangai dažnai priekaištaujama, kad vasarą čia nėra saugu, naktimis gatvėmis šlaistosi išgėrusių ir agresyvių jaunuolių gaujos.
- Kiekvienas kurortas norėtų, kad visi jo svečiai būtų padorūs ir kultūringi. Tačiau taip nėra. Turime tokius poilsiautojus, kokia yra visuomenė.
Nida nuo tokių poilsiautojų yra atsiribojusi Kuršių mariomis ir mokesčiais, todėl pasiausti į pajūrį vykstantis jaunimas renkasi Palangą.
Mėginti jų atsikratyti – bergždžias darbas. Kas kita – apriboti galimybes jiems Palangoje gerti ir siautėti naktimis.
Tarp miesto politikų bręsta idėja uždrausti visose kurorto parduotuvėse ir degalinėse pardavinėti alkoholį po 22 valandos.
Tokiu metu išgerti būtų galima tik kavinėse ir baruose.
- Net ir po kelerių metų pertraukos į Palangą atvykstantys svečiai čia pasigenda naujų pramogų. Didžiausiame šalies kurorte metų metus niekas nesikeičia.
- Kad išaugtų Palangos populiarumas, jai reikia visai nedaug – trejeto traukos objektų: didelio, modernaus SPA centro, vandens pramogų parko su baseinais, atrakcionų parko.
Ta kryptimi einama. Vietoj apleisto „Jūratės“ baseino prasidėjo SPA centro statyba.
Su Vyriausybe deramės dėl buvusio Jūrininkų ligoninės reabilitacijos centro pastato perdavimo. Jame galėtų įsikurti vandens pramogų parkas.
J.Basanavičiaus gatvėje atrakcionus eksploatuojantys olandų verslininkai Palangoje siūlo įrengti 20 milijonų litų vertės stacionarių atrakcionų parką. Dabar jam žvalgomės tinkamos vietos.
Trūksta gerai įrengtų pėsčiųjų takų, kurie nusidriektų pajūrio miškais.
Manau, Palangos ateitis – sporto bazių plėtra. Į mūsų kurortą treniruotis kasmet veržiasi įvairių sporto šakų rinktinės, ir ne vien iš Lietuvos. Bet jos čia sportuoti neranda patogių sąlygų.
Graudu, kai Palangoje olimpiadai besiruošianti šalies vyrų krepšinio rinktinė žaisti krepšinio yra priversta važiuoti į Klaipėdą.
Centrinio miesto stadiono vietoje numatytas sporto kompleksas su uždaru stadionu. Jau rudenį taryba priims sprendimą ir skelbsime koncesijos konkursą.
Sporto komplekso statytojas jį eksploatuos 25 metus, o vėliau perduos miestui. Koncesininkui liks šalia komplekso pastatytas viešbutis.
- Kas poilsiautojų Palangoje laukia kitą vasarą?
- Mokamas automobilių stovėjimas arčiau jūros esančiose gatvėse. Už kurorto infrastruktūros naudojimąsi jiems gali tekti sumokėti nedidelę rinkliavą.
Jei gausime finansavimą, pradėsime Botanikos parko atnaujinimą.
Gali būti, kad poilsiautojai turės galimybę ilsėtis išnuomotame pliaže, kuriame konkursą laimėjęs verslininkas teiktų mokamas paslaugas. Daugelis kažkodėl to baiminasi, nors tai nėra pliažo privatizavimas.
- Tokiems ateities planams reikia milžiniškų lėšų. Iš kur jas imsite?
- Aišku, vien iš miesto biudžeto tai įgyvendinti neįmanoma. Ieškosime paramos Vyriausybėje, nes Palanga – ne vien palangiškių miestas, o visos šalies kurortas ir jos veidas.
Siūlomais projektais tikimės sudominti privačius investuotojus. Miesto biudžeto lėšomis mes tiktai galėtume prisidėti prie šių planų įgyvendinimo – parengti detaliuosius planus, atleisti nuo mokesčių.
Lieka apgailestauti, kad visa tai nebuvo daroma keletą metų anksčiau.
Prarastas brangus laikas, per kurį jau buvo galima pasinaudoti Europos Sąjungos parama.
- Ar neišmuša iš vėžių Aplinkos ministerijos siekis Palangoje įvesti tiesioginį valdymą?
- Aš suprantu, kodėl šis klausimas eskaluojamas artėjant rinkimams. Bet man visiškai nepriimtinas toks politinės reklamos būdas.
Visi detalieji planai, dėl kurių teisėtumo Palangos valdžiai yra priekaištaujama, buvo patikrinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, kitose valstybės institucijose ir jiems buvo pritarta.
Atmesti tokius dokumentus Palangos taryba paprasčiausiai neturėjo teisės.
Kita vertus, dėl šių detaliųjų planų teisėtumo dar nėra pasisakę teismai. Todėl skubinti Vyriausybę svarstyti tiesioginio valdymo klausimą yra nepadoru.
Man keista, kad vos pamėginusi atsinaujinti Palanga sulaukia šalies valdžios smūgių. Negi Vilniui atrodo, kad pajūryje geriausia yra nieko nedaryti?
Vietoj apleisto išdaužytais langais stovėjusio „Jūratės“ baseino monstro turinčio atsirasti viešbučio ir modernaus SPA centro statyba sustabdyta.
Ar buvo geriau, kai stovėjo apleistas griozdas?
Jei verslininkai nuleis rankas, vietoj jo ilgiems metams turėsime iškastą duobę.