Nekilnojamojo turto sandorius registruojančios valstybinės įmonės Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį nekilnojamojo turto bendrovėms pavyko parduoti 3363 naujus – šiais ir praėjusiais metais pastatytus butus.
Tuo tarpu Statistikos departamentas skelbia, kad vien šiemet naujų butų Lietuvoje pastatyta 5853. Tai – beveik 2,5 tūkst. daugiau nei parduota.
Tiesa, nekilnojamojo turto ekspertai abejoja, ar tikrai tiek daug naujų butų stūkso tušti. Spėjama, kad jų gali būti apie 500. Bet pripažįstama, kad tuščių butų pastaruoju metu daugėja.
Skaičiuoja skirtingai
Statistikos departamentas į savo duomenis įtraukė visus butus, kurie yra šiais metais baigtuose statyti namuose.
„Spėju, kad dauguma tų butų buvo parduoti dar praėjusiais metais. Juk anksčiau žmonės juos pirkdavo dar statybų metu arba matydami tik namo projektus“, – sakė nekilnojamojo turto bendrovės „OberHaus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Šios bendrovės ekspertų apskaičiavimu, dabar Lietuvoje visiškai užbaigtuose namuose yra 400-500 neparduotų butų. Dauguma jų yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Nemaža dalis šių butų yra visiškai įrengti. Kadangi pastatytas namas negali būti pripažįstamas tinkamu naudoti, kol visi butai nėra įrengti iki galo, statybų bendrovėms nelieka nieko kita, kaip tai padaryti už savo pinigus.
Jeigu kelių butų name nepardavę verslininkai vilkintų laiką laukdami pirkėjų ir laiku neužbaigtų namo, jie pažeistų prisiimtus įsipareigojimus naujakuriams.
Lieka prasčiausia prekė
„Jei žmonės ir toliau nekilnojamąjį turtą pirks vangiai, neparduotų butų pastatytuose namuose daugės“, – įsitikinęs nekilnojamojo turto bendrovės „InReal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Nerijus Valikonis.
Parduoti dalies butų jau užbaigtuose namuose nepavyksta ne tik dėl mažėjančios nekilnojamojo turto paklausos.
Ne paslaptis, kad pastačius namą jame dažniausiai lieka prasčiausi butai, kurie pirkėjams nepatiko dėl suplanavimo, vaizdo pro langą, šviesos stokos. Sunkiau parduoti ir didelio ploto brangesnius butus.
„Verslininkai šią problemą sprendžia įvairiai: didelius butus suskaido į kelis mažesnius, numuša kainas, perkant butą siūlo dovanas. Todėl kartais už įrengtą butą reikia mokėti tiek pat, kiek ir už butą su daline apdaila“, – pažymi N.Valikonis.
Kai kurie bando laukti, kol baigsis krizė nekilnojamojo turto rinkoje, ir butus nuomoja. Tačiau taip elgtis nelabai apsimoka – po metų sugalvojus butą parduoti jį vėl reikės remontuoti.
Pardavėjai dar neatrado geriausio recepto, kaip elgtis su užsilikusiais butais, mat ši problema daugumai yra nauja.
Anksčiau visus butus pavykdavo parduoti dar neužbaigus namo statybų.
Dabar užbaigus namą 10-20 proc. butų lieka tušti.
Nori įsirengti patys
„Mūsų atliktos apklausos duomenimis, iš norinčiųjų pirkti butus visiškai įrengtus šiuo metu rinktųsi vos penktadalis“, – butų pardavėjams nepalankią situaciją pripažino Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, bendrovės „Eika“ direktorius Robertas Dargis.
Dauguma pirkėjų nori buto su daline apdaila, nes mano, kad įsirengti patiems bus pigiau. Vienas kvadratinis metras ploto visiškai įrengtame bute pabrangsta apie 1000 litų. Jei statytojai nuperka virtuvės baldus, buitinę techniką – kaina už kvadratinį metrą padidėja dar keliais šimtais litų.
„Konkurencijos sąlygos yra nevienodos. Žmonės paprastai samdo nelegaliai dirbančius arba tik verslo liudijimą turinčius statybininkus, todėl jie gali butą įsirengti kiek pigiau nei visus mokesčius mokanti bendrovė“, – pripažįsta R.Dargis.
Bendrovės „Vilmestos projektai“ direktorė Vaidutė Gvozdovienė sakė, kad parduodama įrengtus butus įmonė papildomo pelno beveik negauna. Dar pradėdama statyti daugiabučius Pilaitėje bendrovė suplanavo dalį butų įrengti iki galo.
„Atsiranda vis daugiau tokių butų norinčių pirkėjų. Nors mes kol kas labai daug ir neuždirbame, turime tenkinti klientų poreikius“, – sakė V.Gvozdovienė.