SEB banko vyriausiasis analitikas Nerijus Udrėnas aiškina, kad valstybės parama senų daugiabučių renovavimui yra per dosni - dabar gyventojams kompensuojama net pusė sumos. Nuo 1 iki 2,5 milijardo litų kasmet iki 2020 metų - tokia būtų daugiabučių renovimo našta valstybės biudžetui.
Todėl dabar renovacija vyksta itin lėtai.
Analitiko manymu, procesą paspartinti galėtų valstybės paramos sumažinimas iki 15-20 procentų - tuomet paremti būtų galima daugiau namus pagerinti norinčių bendrijų. Dabar yra parengta apie 400 modernizavimo projektų, tačiau paramą jau gavo tik šimtas.
Banko analitikas teigia, kad didžiąją modernizacijos išlaidų dalį galėtų apmokėti gyventojų bendruomenės, pasiėmusios paskolą iš bankų: „Gyventojai neturėtų tik dairytis į valdžią, jie privalo patys imtis iniciatyvos, kad sumažėtų priklausomybė nuo brangstančių energetinių išteklių“.
Paklaustas, ar gyventojai tikrai norėtų rizikuoti ir įsipareigoti bankams, N.Udrėnas aiškino, kad gyventojams po kelių dešimčių metų išleisti pinigai atsipirktų, nes sąskaitos už šilumą būtų gerokai mažesnės, be to, pakiltų jų būsto vertė. „Bankai suinteresuoti, kad gyventojai gyventų patogiai ir šiltai“, - analitikas neigė, kad tokia modernizacijos schema būtų naudinga ne gyventojams, o bankams.
Kitas būdas modernizacijai spartinti - bendrovių, vykdančių daugiabučių renovaciją, atsiradimas.
„Bendrovės galėtų būti su laisvu nuosavu kapitalu, galėtų pigiau skolintis iš bankų ir pigiau įgyvendintų renovacijos projektus“, - svarstė analitikas. Trečdalis tokių bendrovių kapitalo galėtų priklausyti valstybei arba savivaldybėms. Tokiu atveju gyventojams nereikėtų kaupti ir mokėti jokių pradinių įnašų, tačiau įmonei jie turėtų įsipareigoti tam tikrą laiką mokėti fiksuotą mokestį. N.Udrėnas mano, kad tokiems projektams galėtų jungtis net daugiabučius prižiūrinčios įmonės, statybos bendrovės, šilumos tiekimo įmonės.