Per metus drabužiai ir avalynė atpigo 3,3 proc., o nuo šių metų pradžios – net 8,4 proc. Beje, šiemet drabužiai ir avalynė yra vienintelė prekių grupė, kuri atpigo.
„Statistikai fiksuoja mažėjančias kainas, nes rinkoje daugėja pigesnių batų ir drabužių. Veiklą pradeda nauji tinklai, todėl mažėja tik bendras kainų lygis“, – teigė bendrovės „Apranga“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.
Bendrovės „Lėvuo“ drabužių tinklo direktorė Laima Kačonienė sakė, kad pastaraisiais metais Lietuvoje atsirado daugiau pigesnių jaunimui skirtų drabužių parduotuvių.
„Kai visų produktų kainos kyla, o drabužių nesikeičia, tai taip pat galima vadinti savotišku pigimu“, – mano R.Perveneckas.
Padėjo susilpnėjęs doleris
Išlaikyti stabilias drabužių kainas didiesiems gamintojams padėjo palankus JAV dolerio kursas. Kadangi su Azijos šalių gamintojais vis dar atsiskaitoma šia valiuta, drabužių savikaina nedidėjo.
„Drabužių kainos išliko stabilios visoje Europoje. Pastaruoju metu dėl pablogėjusios ekonominės padėties pardavimas Europoje beveik nedidėja“, – pripažino R.Perveneckas.
Susilpnėjęs doleris buvo naudingas ir avalynės importuotojams. Batų parduotuves didmiesčiuose valdanti bendrovė „Armitana“ pastaraisiais metais batų kainų nekeitė.
Viliojo nuolaidomis
„Žmonės pradėjo taupyti, todėl pigesnių batų paklausa tik didės. Jei tokių įvežama vis daugiau, susidaro įspūdis, kad avalynė pinga“, – sako bendrovės „Armitana“ tiekimo vadovė Irena Hermanovič.
Norėdami paskatinti pardavimą, prekybininkai praėjusią vasarą kaip niekad anksti pradėjo nuolaidų sezoną.
„Žmonių srautai pastebimai sumažėjo net Vilniaus „Akropolyje“. Dabar neliko tokių, kurie ateina tik šiaip paspoksoti“, – teigė I.Hermanovič.
Be to, žmonės vis rečiau perka brangesnius batus.
Neįvykdys planų
SEB banko analitikai prognozuoja, kad „Aprangos“ grynasis pelnas šiemet smuks perpus – iki 15-20 mln. litų. Spėjama, kad įmonės apyvarta šiemet sieks 430-440 mln. litų ir bus dešimtadaliu mažesnė nei planuota.
R.Perveneckas pripažįsta, kad, veiklos sąnaudoms didėjant greičiau nei apyvartai, įmonės pelnas gali mažėti.
„Viskas priklausys nuo bendros ekonominės situacijos ir nuo to, kaip keisis žmonių atlyginimai. Drabužiai nėra priskiriami jautriausių prekių grupei. Jei žiemą bus šalta, juos vis tiek pirks“, – įsitikinęs R.Perveneckas.
Lietuviai rūbus ir batus perka aktyviau nei latviai ir estai.
„Moterys vis tiek norės puoštis. Gal rinksis pigesnius modelius, tačiau ir taupant pinigus noras atrodyti gražiai neturėtų sumažėti“, – vylėsi L.Kačonienė.
Jau veržiasi diržus
„Hansabanko“ užsakymu atliktos mūsų šalies gyventojų apklausos duomenimis, 51 proc. žmonių dėl augančių kainų per pastaruosius metus turėjo sumažinti vartojimą.
36 proc. apklaustųjų atsisako kai kurių mažiau būtinų pirkinių, 15 proc. apsiriboja tik būtinais pirkiniais. Vos dešimtadalis gyventojų teigė perkantys daugiau nei prieš metus.
Tuo tarpu Statistikos departamentas skelbia, kad vartojimas Lietuvoje vis dar auga.
„Dauguma žmonių emocine prasme įsitikinę, kad vartoja mažiau ir kad reikia pradėti taupyti, nes kylant kainoms jų išlaidos vis didėja“, – tyrimo rezultatus komentavo „Hansabanko“ valdybos pirmininko pavaduotojas Tomas Andrejauskas.
Infliacija rugpjūtį
Statistikos departamentas skelbia, kad rugpjūtį, palyginti su liepa, vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje padidėjo 0,2 proc.
Metinė infliacija (rugpjūtį, palyginti su 2007-ųjų rugpjūčiu) sumažėjo iki 12 proc. Liepą metinė infliacija buvo 12,2 proc., birželį – 12,5 proc.
Neskaičiuojant šių metų, infliacija pastarąjį kartą 12 proc. viršijo tik 1997-ųjų sausį.
Sparčiausiai brangsta tos pre kės ir paslaugos, kurioms žmo nės skiria daugiausia išlaidų. Maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams, kurie per metus pabrango 17,8 proc., skiriama apie ketvirtadalį visų išlaidų. Tiesa, rugpjūtį maisto kainos nepadidėjo.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos pabrango beveik penktadaliu, o gyventojai joms skiria 12,4 proc. savo išlaidų.