***
– Ką reiškia būti „Microsoft Lietuva“ vadovu? Kas yra sunkiausia?
Kiekvienam vadovui sunkiausia rasti viduriuką tarp to, kas būtų gerai kompanijai ir čia dirbančiam žmogui. Niekas vadovu negimsta – viskas ateina per patirtį. Aš vis dar mokausi ir negaliu pasakyti, kad jau išmokau vadovauti.
Visų pirma vadovavimas yra darbas su žmonėmis. Procesai, taisyklės – antraeilis dalykas. Dirbu tokioje aplinkoje, kur žmonės visą laiką kažko siekia. Žinoma, jie vadovaujasi tam tikromis taisyklėmis, bet tik tiek, kad jų nesulaužytų. Mano tikslas – suteikti galimybę kiekvienam darbuotojui pasireikšti. Nesu gyvenime davęs nurodymo „padaryk tą ir tą“. Noriu, kad žmogus pats suvoktų, ką jis turi padaryti. Jei žmogus nukreipiamas teisinga linkme, jis tikrai darys viską teisingai.
– Ko reikia, kad kompanija sėkmingai gyvuotų? Aiškios vizijos, stipraus lyderio, tinkamos strategijos?
– Manau, kad gero lyderio. Geras lyderis atsineša viziją. Vienas iš „Microsoft“ vadovų yra pasakęs: „Vizija be įgyvendinimo yra tiesiog iliuzija“. Galima piešti šviesų rytojų, tačiau jei nesugebėsi nukreipti visų darbuotojų jėgų šiai vizijai įgyvendinti, liks tik miražas.
– Kuo ypatingas darbas tokioje pasaulinėje kompanijoje kaip „Microsoft“?
„Microsoft“ yra didžiulė kompanija, tiesiog neaprėpiama – neįmanoma susipažinti su visais joje dirbančiais žmonėmis, jų beveik šimtas tūkstančių. Tačiau geranoriškas bendradarbiavimas sukuria puikias sąlygas saviraiškai. Kompanija suteikia galimybę susipažinti su kolegomis iš užsienio, susitikti su aukščiausiais vadovais.
Metinių susitikimų metu gali pats susirasti tave dominantį vadovą, susitarti dėl susitikimo, pašnekėti. Ne vienas iš čia dirbančių esame sveikinęsi ar apsikeitę keliomis frazėmis ir su Billu Gatesu. Nuostabu sutikti žmogų, apie kurį tiek daug kalbama. Kitose tarptautinėse kompanijose tai tiesiog neįmanoma.
Čia yra galimybių inicijuoti projektus, prisidedančius prie visuomenės gerovės kūrimo. „Microsoft“ – sėkminga korporacija ir dėl to esame dėkingi visuomenei, taigi, dalį sėkmės turime jai sugrąžinti.
– Kaip suprantate tas sėkmės dalybas?
Stengiamės pasidalinti ne tik profesinėmis žiniomis, bet ir skatinti žmonių domėjimąsi technologijomis, suteikti galimybių mokytis ar gilinti žinias šioje srityje. Širdžiai mieliausi projektai, susiję su žmogiška pagalba, pavyzdžiui, talka globos namuose „SOS vaikų kaimas“, kurios metu pasodinome pušaičių, tvarkėme aplinką.
Norėtųsi prisidėti prie Gruzijos atstatymo. Juk mes, lietuviai, Gruzijos tautai esami dvasiškai artimi. Per ganėtinai trumpą laiką kaip informacinė visuomenė smarkiai pažengėme į priekį. Galėtumėme su jais pasidalinti patirtimi – ten turėtų jos trūkti.
– Nuo to laiko, kai pradėjote vadovauti šiai kompanijai, jūsų komanda labai išsiplėtė. Jums patinka dirbti labiau su mažesne ar su didesne komanda?
Kiekviena situacija turi savų privalumų. Mažoje komandoje visus labai gerai pažįsti, žinai, ką visi daro. Bandydamas gilintis į smulkmenas didesnėje komandoje, gali tiesiog pradėti kraustytis iš proto, tapti stabdžiu.
Didėjant komandai atsiranda tarsi tuštuma – dėl to, kad nebereikia domėtis tuo, kuo anksčiau privalėjai. Tačiau didesnė komanda gali dirbti efektyviau. Daugiau laisvės pakelti galvą šiek tiek aukščiau, atitolinti horizontą ir pažiūrėti, kur eisime toliau.
– Kokie yra Jūsų darbo iššūkiai? Juk parduoti „Microsoft“ produktus ganėtinai paprasta - beveik visi juos vartoja.
Lietuvoje informacinės technologijos vis dar suvokiamos kaip daiktas, kurio neįmanoma išvengti, bet ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti bendroves, kurios supranta, kad informacinių technologijų sprendimai gali suteikti konkurencinį pranašumą.
Todėl pagrindinis iššūkis mums – kad mes pagaliau išmoktumėme kalbėti ta kalba, kuria kalba mūsų klientas. Tarkim, kad nesakytume tiesiog „pirkite „Microsoft Office“, nes tai yra naujas produktas, su naujomis ypatybėmis“. Svarbu, kad galėtumėme paaiškinti, tarkim, medikui, kad naujajame „Microsoft Office“ yra daugiau galimybių informacijos saugumui užtikrinti, lengviau ją surasti. Deja, šiandien šią kalbą dar ne taip gerai esame įvaldę kaip technologinę. Čia kaip su užsienio kalba – jau lyg ir supranti, bet pasakyti dar nedrįsti.
– Ką jums pačiam reiškia technologijos?
– Mane jos „veža“. Kiekvieną naujovę taip ir traukia pačiupinėti. Tiesiog savo malonumui studijų metais esu išardęs ir surinkęs savo tėvo „moskvičių“. Tiesa, dabar technologijos taip pritaikytos vartotojui, kad man, technologijų entuziastui, jos tapo labai „nedraugiškos“. Prie ko beprikiši nagus, tas nustos veikti.
Esu daug kartų išardęs savo kompiuterį – vien tam, kad išardyčiau ir pažiūrėčiau, kaip jis sudėtas ir kodėl taip sudėtas. Vaikystėje, dar neidamas į mokyklą, namuose išardžiau telefoną. Užklupę tėvai iš pradžių patenkinti nebuvo. Tačiau iš tų pabirusių detalių pats tą telefoną vėl surinkau ir jis dar ilgai veikė.
Dabar naudoju visus naujausius „Microsoft“ produktus. Nebegalėčiau išgyventi be išmaniojo telefono, kuriame turiu viską, ką turiu ir savo darbo kompiuteryje, – paštą, kalendorių, visus kontaktus. Užtat jaučiu, kad atpratau rašyti ranka. Parašau tris sakinius ir jaučiu, kad ranką paskausta.
– Studijavote ir dirbote Belgijoje. Kas paskatino grįžti į Lietuvą?
– Belgijoje man labai patiko - ten žmonės panašūs į mus, gal dėl to, kad taip pat yra katalikai. Į Lietuvą grįžau dėl to, kad pasiilgau namų.
Grįžęs ėmiau ieškotis darbo - parašiau į kelias įdarbinimo agentūras apie save ir pareiškiau, kad mane domina arba informacinės technologijos, arba telekomunikacijos, apie kurias tuo metu nieko nežinojau. Po gero pusmečio atostogų sulaukiau skambučio. Man pasiūlė darbuotis IBM pardavimo vadovu telekomunikacijų srityje. Tuomet ir pagalvojau – viskas, didesnio ir geresnio pasiūlymo nebus. Juk tai viena didžiausių IT kompanijų ir dar darbas telekomunikacijų srityje. Kitaip tariant, dviejų mano norų suderinimas. Po penkerių metų mane pakvietė tapti „Microsoft Lietuva“ vadovu.
– Koks būtų jūsų gyvenimo moto?
– Iš savo pažįstamo esu išgirdęs tokią frazę: „Tas, kuris gali būti pakeistas, gali būti paaukštintas“. Stengiuosi šią frazę visuomet prisiminti. Kaip vadovas gali augti tik tuomet, kai tampi pakeičiamas, kada sudarai sąlygas atsirasti tokiam žmogui, kuris galėtų tave pakeisti. Tuomet gali laisvai žengti kitą žingsnį – ir labai didelė tikimybė, jog šis žingsnis bus iš tiesų pirmyn, į viršų. Stengiuosi nebūti tuo, kuris turimą informaciją paverčia savo galia. Viską, ką sužinau, stengiuosi atiduoti kitiems, pasidalyti.
– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
– Mano pats naujausias pomėgis yra motociklai. Ši vasara – pirmas mano kaip motociklininko sezonas. Kai pirmą kartą išvažiavau su motociklu į miestą, pasijutau gatvėje lyg nuogas – buvo nežmoniškai baisu. Galvojau, velniop, sustoju ir einu pėsčias. Tačiau porą kartų pervažiavau per miestą ir apsipratau. Iš tiesų labiausiai man patinka važinėtis užmiestyje. Nesu greičio mėgėjas, man patinka, kai motociklas ramiai papsi.