Dabartinė rinkos situacija neretai pati padiktuoja, kur ir kokias nuomotis ar įsigyti komercines patalpas. Esant dideliam komercinių patalpų užimtumui verslininkai ne visada turi galimybę rinktis.
Vis dėlto patalpas nuomojančių agentūrų specialistai pastebi, kad klientai vis dažniau pageidauja įsikurti toliau nuo Senamiesčio esančiuose biuruose.
Keičiasi požiūris
Keičiasi įmonių požiūris į klientą, aptarnavimą ir patį verslą. Tokia mintis peršasi nekilnojamojo turto specialistams, analizuojant dabartinę situaciją rinkoje.
Jei anksčiau įmonėms buvo svarbu įsikurti miesto centre, tai dabar didesnis dėmesys skiriamas patogumui.
Vienas pagrindinių biurams keliamų reikalavimų – patalpų vieta. Toliau nuo miesto centro pastatytuose verslo centruose kur kas daugiau erdvės ne tik viduje, bet ir išorėje, lyginant su komercinėmis patalpomis, pavyzdžiui, Senamiestyje.
„Verslininkams svarbu, kad jų klientams būtų patogu privažiuoti iki įmonės, kad jie laisvai galėtų prie verslo centro pasistatyti automobilį.
Didelėms įmonėms reikia ir didelių, erdvesnių patalpų, daugiau automobilių stovėjimo vietų. Miesto centre tokius reikalavimus atitinkančias komercines patalpas sudėtinga rasti“, – teigė Adonė Janulytė, nekilnojamojo turto agentūros „Sklypas“ pardavimų vadybininkė.
Dirba ir gyvena ten pat
Kiti ne mažiau svarbūs kriterijai, renkantis komercines patalpas, vis dar išlieka kaina, komunikacijos ir patalpų planavimo veiksmingumas.
Šiuo metu ypač populiarios komercinės patalpos A klasės verslo centruose, kurie atitinka aukščiausius biurams keliamus reikalavimus.
Vis dėlto neretai pasitaiko ir išrankesnių nuomininkų, kurie savo įmonėms ieško išskirtinėse vietose esančių patalpų.
„Pastebime, jog vis dažniau įmonių įsikuria patalpose, kur yra ir gyvenamosios patalpos. Dažniausiai įmonės užima pirmuosius tokių namų aukštus“, – kalbėjo A.Janulytė.
Toks sprendimas priimamas neatsitiktinai – kai kada tame pačiame name įsikuria ir įmonės darbuotojai, vadovai.
Taip ir darbas, ir namai būna vienoje patalpoje. Žmonėms nereikia sukti galvos dėl automobilių spūsčių – užtenka nusileisti liftu ir jau esi savo darbo vietoje.
Visi biurai pripildyti
Šiuo metu paklausiausi rajonai komercinėms patalpoms – Šiaurės miestelis, Naujamiestis, Antakalnis.
Centrinėje miesto dalyje įsikūrusių biurų nuomos kainos svyruoja nuo 35 iki 70 litų už kvadratinį metrą.
Toliau nuo miesto centro, miegamuosiuose rajonuose biurų nuoma gerokai mažesnė – 15-45 litai už kvadratinį metrą.
Pagal rajonus skiriasi ir komercinių patalpų pardavimo kainos. Norintys įsigyti biurą centrinėje miesto dalyje, už kvadratinį metrą turės pakloti nuo 5 iki 13 tūkst. litų.
Kituose rajonuose kainos kur kas mažesnės – 2-7 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Vis dėlto net ir sutikę mokėti milijonus verslininkai negali būti tikri, kad įsigis patalpas ten, kur jie norėtų. Mat šiuo metu sostinėje beveik nėra laisvų komercinių patalpų.
Nekilnojamojo turto agentūros „OberHaus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje yra užimta 98-99 proc. komercinių patalpų.
„Iki 2008 metų pabaigos duris atvėrus naujiems biurų pastatams, Vilniuje šis rodiklis gali sumažėti iki 95-97 proc.
O iki 2009 metų pabaigos, rinkoje papildomai atsiradus dar 110 tūkst. kvadratinių metrų komercinių patalpų, šis rodiklis gali kristi iki 92-94 proc. Toks rodiklis pastarąjį kartą buvo tik 2003-2004 metais“, – teigė Saulius Vagonis, bendrovės „OberHaus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
Gresia patalpų perteklius
Žvelgdami į ateitį specialistai prognozuoja, kad per artimiausius kelerius metus Vilniui gresia komercinių patalpų perteklius.
2009-2012 metais planuojama sostinėje įgyvendinti beveik 40 A ir B klasės naujų projektų.
Vadinasi, po beveik ketverių metų komercinių patalpų pasiūla turėtų išaugti beveik dvigubai, nes šiuo metu mieste yra beveik 350 tūkst. kv. m ploto biurams skirtų patalpų.
„Vis dėlto kol kas dar nederėtų nerimauti dėl rinkos perkaitimo. Ypač griežta bankų finansavimo politika greičiausiai lems, kad dienos šviesą išvys tik apie 30-40 proc. projektų.
Lietuvos komerciniai bankai, iškėlę itin aukštus reikalavimus statytojams, atliks savotiško kokybės barjero vaidmenį ir neleis rinkos perpildyti abejotinos kokybės bei funkcionalumo projektais“, – teigė S.Vagonis.
Kainos neturėtų kilti
Lėtėjantis ekonomikos augimas gali atsiliepti tiek prekybinių patalpų užimtumui, tiek jų nuomos kainoms.
„Jeigu anksčiau pastatų savininkams pavykdavo visiškai išnuomoti prekybines patalpas iki jų atidarymo, tai šiandieninėje rinkoje toks scenarijus yra mažiau tikėtinas.
Statytojams turbūt jau nebepavyks taip lengvai surasti nuomininkų naujiems projektams, todėl artimiausiu metu vargu ar galima prognozuoti prekybinių patalpų nuomos kainų augimą.
Greičiausiai nuomos kainos išliks stabilios arba netgi šiek tiek sumažės“, – kalbėjo S.Vagonis.