Žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės kone už rankos atvesta Vokietijos kooperatinė draudimo bendrovė „Vereinigte Hagel“ Lietuvoje jau spėjo neblogai pasipelnyti.
Mat nors pasėlius draudė mažai ūkininkų, šįmet derlius beveik nenukentėjo dėl nepalankių oro sąlygų, todėl draudikams sezonas buvo labai geras.
Draudžiasi tik mažuma
Draudikams nesutrukdė ir tai, kad tik labai maža dalis ūkininkų naudojasi jų paslaugomis.
Pasak „Vereinigte Hagel“ atstovybės Lietuvoje vadovo Algimanto Navicko, iš pradžių buvo numatyta apdrausti maždaug 70 tūkstančių hektarų pasėlių, bet realiai buvo apdrausta tik apie 60 tūkst., mat dalis žemdirbių, kurie nenukentėjo nuo šalnų, vėliau atsisakė dalimis mokėti įmokas.
Bendrovė šiais metais turėjo viso labo 582 klientus, o įmonės prisiimta rizika siekė per 130 mln. litų.
Palyginimui: Lietuvoje iš viso buvo deklaruota apie 2,59 mln. hektarų pasėlių, paraiškas gauti tiesiogines išmokas pateikė apie 183 tūkst. žemdirbių.
Vilios didesnėmis sumomis
Pasak A.Navicko, mažų ūkių savininkams drausti pasėlių išvis neapsimoka.
Be to, dėl palyginti didelių sąnaudų tai nėra naudinga ir draudikams.
Tačiau stambiuosius ūkininkus kitą sezoną „Vereinigte Hagel“ žada vilioti didesnėmis draudimo sumomis.
„Jei ūkininkas apdraudė hektarą žieminių kviečių vos 1000 litų suma, jiems iššalus jis gautų tik 200 litų, nes likusi dalis priklauso kitokiai rizikai – liūtims, sausroms ir panašiai.
Tačiau jei draustų 6 tūkst. litų suma, vien už iššalimą jis gautų 1200 litų – vos ne viso derliaus vertę“, – aiškino vokiečių bendrovės atstovas.
Tiesa, proporcingai didėtų ir draudimo įmoka. Šiuo metu ji siekia iki 100 litų už hektarą, atsižvelgiant į pasėlių rūšį.
Be to, pusę draudimo įmokos kompensuoja valstybė.
Nesutinka su sąlygomis
Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko, žemdirbiai priešinosi pačiam „Vereinigte Hagel“ atėjimui į Lietuvą, tad ir dabar šios draudimo kompanijos siūlomos sąlygos ne visiems priimtinos.
Mat ūkininkai priversti pirkti visą paketą ir draustis nuo visų numatytų rizikų: iššalimo, sausros, krušos, liūčių ir kitų.
Tuo tarpu pasirinkti didesnę draudimo sumą, pavyzdžiui, vien liūties rizikai draudikai nesuteikia galimybės.
„Nesidraudžiu, nes man nesuteikta pasirinkimo.
Kiek ūkininkauju, esu patyręs tik sausrą, tad kodėl turiu drausti ir nuo lietaus ar šalnos?
Nelogiška. Apskaičiavome, kad jei sausros kartosis panašiai, ir nesidrausdamas galiu išsikapstyti iš nuostolių, o drausdamasis tik kiščiau pinigus ir niekada neatgaučiau tiek, kiek sumoku“, – piktinosi Kėdainių rajone per 1000 hektarų turintis ūkininkas Jonas Talmantas.
Kol kas „Vereinigte Hagel“ šios tvarkos keisti neketina.
„Be to, „Vereinigte Hagel“ yra kooperatinė bendrovė, visi draudėjai užsienyje tampa jos nariais. Lietuvoje – kažkodėl ne“, – stebėjosi B.Markauskas.
Tiesa, A.Navickas žadėjo, kad jau netrukus bus pristatyta tvarka, pagal kurią besidraudžiantys ūkininkai taps šios įmonės dalininkais.
Pasėlių draudimas
„Vereinigte Hagel“ veiklą Lietuvoje pradėjo 2007 m. Tai – vienintelė pasėlių draudimo paslaugas teikianti bendrovė mūsų šalyje.
Anksčiau tokį draudimą teikė ir „Lietuvos draudimas“, ir „PZU Lietuva“, tačiau tuomet nebuvo sukurtas valstybės kompensacijų mechanizmas ir aiški draudimo tvarka, tad dėl nuostolių tokios veiklos atsisakyta.
Drausti pasėlius nėra privaloma, tačiau tai turi daryti žemdirbiai, pasinaudoję parama, skiriama jauniesiems ūkininkams įsikurti ir žemės ūkio valdoms modernizuoti.