Biudžetas – kiauras

Pirmąjį šių metų pusmetį valstybė dar sugebėjo įvykdyti biudžeto vykdymo planus. Bet per pastaruosius du mėnesius situacija smarkiai pablogėjo.

Liepą biudžetas negavo beveik 5 proc. mokesčių, o rugpjūtį – jau beveik 11 proc. Kadangi metų pradžioje planas dar buvo viršijamas, per aštuonis šių metų mėnesius iki plano trūksta 1,3 proc. pajamų (152 mln. litų).

„Paskutiniai metų mėnesiai gali būti dar prastesni, nes ekonomika ir toliau lėtės“, – perspėja banko „DnB Nord“ prezidento patarėjas Vadimas Titarenka.

Dauguma analitikų jau pernai įspėjo, kad Vyriausybės parengtas ir Seimo patvirtintas 2008 m. biudžetas yra nerealus.

Prasčiausia padėtis – dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Šiemet jo nesurinkta 272 mln. litų. Biudžete taip pat trūksta 44 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio. 86 mln. litų mažiau surinkta akcizų.

Situaciją kiek gelbėja geriau surenkami kiti mokesčiai. Pavyzdžiui, pelno mokesčio gauta 48,5 mln. litų daugiau, nei planuota.

„Žmonės perka mažiau, nei planavo valdžia, todėl nesurenkamas PVM. Atlyginimų augimas lėtėja, bedarbių skaičius didės, todėl gyventojų pajamų mokesčio planas taip pat bus neįvykdytas“, – aiškina V.Titarenka.

Surinkti akcizo valstybei nesiseka todėl, kad padidėjus kainoms žmonės pradėjo pirkti mažiau alkoholio ir degalų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius artėjant rinkimams demonstruoja olimpinę ramybę. Jis pareiškė, kad dar anksti teigti, jog valstybė nesugebės įvykdyti šių metų biudžeto plano.

Ministras viliasi, kad biudžetą išgelbės verslininkai, kurie iki spalio turi baigti mokėti praėjusių metų pelno mokestį, o tie metai daugeliui šalies įmonių buvo ypač sėkmingi.

„Biudžeto surinkimas yra gana įtemptas. Dar anksti ką nors prognozuoti, nors mes tvirtai tikime, kad planas bus įvykdytas“, – sakė finansų ministras.

Finansų ministerija teigia, kad pajamos atsilieka nuo plano, nes pablogėjo lietuviškų prekių eksporto aplinka, ištiko krizė nekilnojamojo turto sektorių.

V.Titarenka abejoja, ar dabartinė Vyriausybė iki Seimo rinkimų ryšis mažinti išlaidavimą. Greičiausiai tai turės daryti naujoji šalies valdžia.

„Kažin ar politikai esant tokiai infliacijai išdrįs mažinti biudžetinių įstaigų darbuotojų algas ar jautrių socialinių sričių finansavimą. Greičiausiai bus sustabdyti kai kurie investiciniai projektai. Toks kelias lengvesnis, nes nepatenkintų bus mažiau“, – įsitikinęs V.Titarenka.

Trūkstant lėšų valdžia gali pristabdyti atsiskaitymus už pirktas prekes ir paslaugas. Skirstant pinigus pirmenybė būtų teikiama prioritetinėms sritims.

Vienu iš taikinių vėl gali tapti amžina statybviete jau virtęs nacionalinis stadionas Vilniuje.

Norėdama padengti lėšų stygių, Vyriausybė gali priimti sprendimą skolintis. V.Titarenka perspėja, kad išaugus palūkanoms dabar tai daryti itin nepalanku.

Biudžetą sunkiai renka ir kai kurios šalies savivaldybės. Elektrėnų ir Birštono savivaldybės šiemet negavo daugiau nei dešimtadalio planuotų pajamų. Pinigų trūksta Vilniaus, Alytaus, Klaipėdos, Druskininkų ir kai kurių kitų savivaldybių biudžete.

Sėkmingiausiai pajamas surenka Palanga, Kalvarija, Akmenės ir Pakruojo rajonai. Šiose savivaldybėse biudžetų surinkimo planas viršytas 20 proc.

Visos šalies savivaldybės surinko 4 mln. litų mažiau nei planavo. O vien Vilniaus biudžete trūksta 44 mln. litų.

Per aštuonis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą planuota surinkti 12,089 mlrd. litų, o realiai gauta 11,937 mlrd. litų. Trūksta 152 mln. litų.

* Gyventojų pajamų mokesčio surinkta 4 proc. mažiau.

* Pelno mokesčio – 5,5 proc. daugiau.

* Pridėtinės vertės mokesčio – 5 proc. mažiau.

* Akcizų – 4 proc. mažiau.

* Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio – 5 proc. mažiau.

* Transporto priemonių mokesčio – 7,7 proc. daugiau.

* Mokesčio už aplinkos teršimą – 90,7 proc. daugiau.