Anglijos futbolas – su naftos prieskoniais

Koks Anglijos „Premier“ lygos futbolo klubas turi daugiausia naftos? Tokį klausimą šį rugsėjį visai rimtai svarsto tiek milijonai anglų futbolo sirgalių, tiek ir britų dienraščių ekonomikos apžvalgininkai.

Iki šiol naftos milijonais tegalėjo pasigirti Londono „Chelsea“. Prieš penkerius metus klubo savininku tapo rusų oligarchas Romanas Abramovičius, savo turtus susikrovęs iš „Sibneft“ korporacijos.

Rusiški pinigai vakarų Londono „mėlynuosius“ vos ne pernakt pavertė vienu galingiausių pasaulio futbolo klubų.

Tačiau rugsėjo 1 dieną „Chelsea“ savininkui prieš akis išdygo labai rimti konkurentai: Jungtinių Arabų Emyratų karališkoji šeichų alNahyanų šeima.

Ši naftos pritvinkusi arabų dinastija įsigijo Mančesterio pelene iki šiol pravardžiuotą klubą „Manchester City“.

R.Abramovičius yra „eilinis“ milijardierius, tuo tarpu alNahyanų dinastijos turtai yra keliolika ar net keliasdešimt kartų didesni.

„Būsime didžiausias futbolo klubas pasaulyje“, – nesikuklindamas pareiškė alNahyanams atstovaujančios investicinės kompanijos „Abu Dhabi United Group“ (ADUG) vienas savininkų Sulaimanas alFahimas.

„Manchester City“ klubą už neskelbiamą sumą fenomenaliai turtingi arabų milijardieriai nusipirko iš kito „eilinio“ milijardieriaus – buvusio Tailando ministro pirmininko Thaksino Shinawatros.

Beje, tailandietis ne iš gero gyvenimo paskubomis pardavė kontrolinį klubo akcijų paketą: po savaitės Bankoko teismas skelbs savo nuosprendį ekspremjero korupcijos byloje.

„Premier“ lygos taisyklės draudžia netinkamos reputacijos asmenims valdyti daugiau nei 30 procentų bet kurio lygos klubo akcijų.

Spėjama, kad T.Shinawatra arabams pardavė 75 proc. akcijų, o sau pasiliko likusį ketvirtadalį ir bereikšmį klubo garbės prezidento titulą.

Kad arabų planai nėra tušti plepalai, Abu Dabio milijardieriai įrodė labai efektingai.

Jau pačią pirmąją dieną naujieji „Manchester City“ savininkai už rekordinę 32,5 milijono svarų sumą iš Madrido „Real“ nusipirko puolėją Robinho.

Ne mažiau simboliška, kad brazilų žvaigždė buvo nustverta iš po pat R.Abramovičiaus panosės. Būtent „Chelsea“ vadai ir treneriai visą vasarą trimitavo, kad šis žaidėjas būsiąs svarbiausias metų pirkinys.

Bet Abu Dabio turčiai nežada sustoti ties brazilu: jie už iki šiol neregėtą 135 milijonų svarų sumą tikisi jau po trijų mėnesių įsigyti kitą superžvaigždę – „Manchester United“ puolėją portugalą Cristiano Ronaldo.

„Robinho nusipirkimas – tik pradžia. Cristiano Ronaldo yra pasakęs, kad nori žaisti didžiausiame klube pasaulyje, tad sausio mėnesį turėsime progą pamatyti, ar jo ketinimai yra rimti“, – pareiškė S.al-Fahimas.

Giliausias kišenes ne tik tarp Anglijos, bet ir tarp pasaulio klubų turintys „Manchester City“ savininkai pažėrė ir kitų žaidėjų, kuriuos laiko savo taikiklyje, sąrašą.

Jis išties įspūdingas: iš „Liverpool“ bus viliojamas Fernando Torresas, iš „Arsenal“ – Cescas Fabregasas, iš "Barcelona" - Thierry Henri, iš Madrido „Real“ - Ruudas van Nistelrooy, iš „Valencia“ – Davidas Villa.

„Arabų planai aiškūs: jie nori bet kokia kaina suburti svajonių komandą, kuri šiais metais turi užimti ne žemesnę nei ketvirtąją vietą „Premier“ lygoje ir kitąmet jau žaisti UEFA Čempionų lygoje.

Gana aiški ir jų strategija: Mančesterio klubas jiems reikalingas tik kaip trofėjinis prekės ženklas, kuriuo bus garsinamas Abu Dabio ir Jungtinių Arabų Emyratų vardas.

Kiti užsieniečiai savininkai bent jau iš mandagumo paskelbdavo, kad vieną ar kitą anglišką klubą pirko dėl simpatijos aistringiems sirgaliams ir garbingai istorijai.

Arabai apie tai net nemyktelėjo, užtat labai atvirai prakalbo apie „Abu Dabio šlovinimą“, – „Lietuvos rytui“ teigė žinomas britų futbolo apžvalgininkas Jeffas Powellas.

„Jau girdime daug kalbų, kad „Liverpool“ savininkai gana greitai gali perleisti savo akcijų paketą naftos šeichui iš Dubajaus Mohammedui Rashidui alMaktoumui.

Šis jau antrus metus gundo amerikiečius. Vargu ar kreditų krizės spaudžiami, bankų skolintais pinigais „Liverpool“ pirkę Hicksas ir Gillettas sugebės atsispirti krūvai dolerių, kuriuos siūlo alMaktoumo įmonė „Dubai International Capital“.

Taigi visiškai realu, kad greitai „savo naftos“ turės jau trys dideli Anglijos klubai“, – juokavo J.Powellas.

Ar milijardieriai iš Rusijos, JAV bei arabų kraštų, be savo storų piniginių, duoda bent ką nors gero Anglijos futbolui?

Tiek Anglijos futbolo sirgaliai, tiek profesionalūs apžvalgininkai bei politikai yra pasidaliję į dvi apylyges stovyklas.

Šalies kultūros ir sporto ministras Andy Burnhamas atvirai pasisako prieš Anglijos klubų virtimą brangiais žaisliukais pasaulio turčių rankose.

„Neturėtume apgaudinėti savęs dėl šių investicijų. Ne visuomet naujųjų savininkų tikslas yra matyti gražų žaidimą ir rūpintis ilgalaike perspektyva.

Anglijos futbolo asociacija turėtų griežčiau reguliuoti klubų finansinę veiklą“, – tvirtino A.Burnhamas, neslepiantis savo ilgamečių simpatijų „mažam“ „Premier“ lygos klubui „Everton FC“.

Absoliuti dauguma „Premier“ klubų yra daugiamilijoninės akcinės bendrovės, kotiruojamos Londono akcijų biržoje.

Tad bet kuris pasaulio turtuolis gali tapti prestižinio Anglijos klubo savininku ar stambiu dalininku, jei labai to nori.

Skeptikai baiminasi, kad užsieniečiai milijardieriai, per pastaruosius aštuonerius metus vienas po kito besiveržiantys į madingą Anglijos futbolo rinką, po kelerių metų gali taip pat greitai dingti, susižavėję naujais klubais kur nors Italijoje ar Prancūzijoje.

Būtent todėl A.Burnhamas siūlo Anglijos futbolo vadams priimti ispaniškąjį ar vokiškąjį modelį: ten aistruolių sąjungos turi teisę įsigyti iki 30 procentų jų remiamo klubo akcijų.

Būtent dėl stiprių akcininkų organizacijų užsienio turčiai ne taip noriai puola pirkti Ispanijos ar Vokietijos klubų.

Didelei daliai sirgalių tokia perspektyva atrodo labai patraukli.

„Aš labai džiaugčiausi, jei tokia pat taisyklė būtų pritaikyta ir anglų klubams.

Pats mielai investuočiau porą tūkstančių svarų į „Arsenal“ akcijas, jei žinočiau, kad visų sirgalių valdomos akcijos sudarys net 30 procentų.

Tada mūsų balsas būtų girdimas“, – „Lietuvos rytui“ sakė ilgametis „Arsenal“ gerbėjas Tony Hadley.

„Tokia sistema sustiprintų ryšį tarp bendruomenės ir klubo. Prasidėjus sunkiems laikams, klubai turėtų į ką atsiremti.

Nes dabar man net baugu pagalvoti, į kokią duobę nusiristų mano remiamas „Chelsea“, jei staiga R.Abramovičius nuspręstų, kad jam jau atsibodo žaisti futbolo magnatą, ir užsuktų pinigų čiaupus“, – jam pritarė „Chelsea“ sirgalius Chrisas Mayhew.

Tačiau anaiptol ne visi Anglijos futbolo mėgėjai ir ekspertai šnairuoja į staiga užplūdusias arabų, rusų ar amerikiečių turtuolių investicijas.

„Man visai nesvarbu, kam priklauso klubas: anglų turtuoliui ar užsieniečiui.

Nuo pat XX amžiaus pradžios futbolo klubų savininkais paprastai tapdavo naujai praturtėję žmonės, kuriems norėjosi įgyti pripažinimą ir populiarumą savo socialiniame sluoksnyje.

Aristokratai juk niekuomet neinvestavo į prasčiokų žaidimą futbolą, jie pasirinkdavo kriketą ar regbį.

Todėl jei užsienio turtuoliai savo lėšas uždirbo švariai – ne iš terorizmo, prekybos ginklais, narkotikais ar nepaėmė iš slaptųjų SS nacių seifų, tegu sau investuoja į sveikatą“, – teigė futbolo apžvalgininkas J.Powellas.

* * *

Po finansinės revoliucijos „City“ klube Anglijos futbolo padangėje turės įvykti kardinalūs pasikeitimai.

Metų metus karaliavęs didysis ketvertukas – „Manchester United“, „Arsenal“, „Liverpool“ ir „Chelsea“ – norom nenorom privalės į savo gretas priimti naują gigantą.

Beje, iš šių penkių klubų tik vienintelio „Arsenal“ akcijų kontrolinį paketą savo rankose turi britai.

Ir tik todėl, kad sugebėjo atsispirti kito stambaus akcininko – Uzbekistano oligarcho Ališero Usmanovo – milijoninėms vilionėms.

„Chelsea“ priklauso jau minėtam R.Abramovičiui, „Manchester United“ – JAV milijardieriams trims broliams Joeliui, Malcolmui ir Brianui Glazeriams, o „Liverpool“ – irgi amerikiečių turtuoliams iš Teksaso Tomui Hicksui ir George'ui Gillettui.