Tai teigiama pirmadienį išplatintame Aplinkos ministerijos (AM) pranešime
spaudai.
LNTPA prašė ministerijos sumažinti leistiną 34 kvadratinių metrų buto
plotą iki 25 kvadratinių metrų.
Aplinkos ministerija (AM) savo sprendimą motyvuoja tuo, jog būsto dydis
yra vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių, o gyvenimo kokybė daro didelį
poveikį žmonių sveikatai.
Kaip rašoma AM pranešime spaudai, 2002 metais Vilniaus mieste atliktas
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro inicijuotas tyrimas
„Būstas ir sveikata“ parodė, kad mažesnių nei 59 kvadratinių metrų butų
gyventojai savo sveikatos būklę vertina blogiau nei gyvenantieji didesniuose
butuose.
Remiantis tyrimo duomenimis 34,5 proc. respondentų teigė, kad mažos
patalpos turi didesnę įtaką depresijai išsivystyti.
Kad gyventojų sveikata priklauso nuo būsto dydžio ir kokybės, patvirtina
ir Sveikatos apsaugos ministerijos turimi duomenis.
AM teigia, kad sumažinus butų plotą, padidėtų jų skaičius tokio pat
dydžio teritorijose, kas dar labiau padidintų automobilių stovėjimo vietų
trūkumą.
Tačiau AM pritaria mažų laikinų būstų statybai, atsižvelgus į jaunų,
socialiai remtinų asmenų poreikius tokiems būstams. „Mažesnio būsto
reglamentavimas galėtų būti sprendžiamas nustatant reikalavimus atskirai
pastatų ar patalpų grupei“, - rašoma pranešime spaudai.
AM numato parengti reikiamus teisės aktus, kurie sudarytų galimybes
atsirasti namams su mažesniu būstu, skirtu laikinai gyventi.
„Ministerija, įvesdama papildomų saugiklių, mūsų manymu, apriboja
pasirinkimo galimybę jau artimiausiu metu vartotojui pasirinkti mažesnį,
taupesnį, energetiškai efektyvesnį būstą“ , - AP sprendimą komentavo LNTPA
direktorė Dalia Bardauskienė.
Anot jo, šiuo atveju geriausias ekspertas - rinka. „Jeigu nebus
norinčiųjų įsigyti tokį būstą, jo statytojai paprasčiausiai nesiūlys.
Manome, kad ministerija galėtų atidžiau panagrinėti kitų valstybių patirtį,
kuriose gyvenimo kokybė gerokai aukštesnė nei Lietuvoje, sveikatos ir
gyvenimo trukmės rodikliai geresni nei Lietuvoje, o nedidelis būstas yra
viena iš daugelio kitų būsto pasirinkimo alternatyvų“ , - aiškino D.Bardauskienė.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis naudingas gyvenamasis
plotas, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, 2006 metais buvo 24,1
kvadratinio metro. Nuo 2001 metų šis rodiklis didėja ir, preliminariais šių
metų duomenimis, vienam gyventojui tenka 28,3 kvadratinio metro naudingo
gyvenamojo ploto.