Kaip teigia SEB finansų makleris Simonas Krivoščenko, pirmojo pusmečio bendrovių rezultatai labai nenustebino. Tai natūralus reiškinys, kai lėtėjant šalių ekonomikoms bei augant infliacijai, dalis konjunktūros ciklams jautrių įmonių pradėjo rodyti prastesnius rezultatus. JT finansų maklerio Mariaus Dubnikovo teigimu, pirmojo pusmečio Baltijos šalių kompanijų rezultatai nebuvo labai blogi, o ypač Lietuvoje.
Prasčiausiai per pirmuosius šešis šių metų mėnesius sekėsi vartojimo ir nekilnojamojo turto sektoriaus, tekstilės pramonės bei pieno gamintojų atstovams. Kaip teigia S.Krivoščenko, prastiems pieno perdirbimo įmonių rezultatams labiausiai įtakos turėjo sumažėjusios pasaulinės pieno pardavimo ir padidėjusios jo supirkimo kainos.
Įmonių ateities rezultatai priklausys nuo bendros makroekonominės situacijos. Pasak M.Dubnikovo, antrąjį 2008 metų pusmetį galima vadinti „išaiškėjimo“ laikotarpiu, po kurio bus įmanoma įžvelgti tolimesnes vystymosi tendencijas ir atskirti įmones, kurios gali ištverti ekonominius ciklus ir kurios ne. 2009 metai greičiausiai taip pat nebus lengvi, ypač dėl šildymo ir elektros kainų kilimo.
Aktualūs įmonių vertinimo koeficientai
Investuojant ir lyginant įmones neretai remiamasi santykiniais finansiniais koeficientais: kainos-pelno santykiu, dividendais už akciją ar kainos-buhalterinės vertės santykiu. Užsienio investuotojams pagal minėtus rodiklius mūsų rinkos atrodo pakankamai patrauklios. Ar iš tiesų taip yra?
M.Dubnikovo teigimu, pagal finansinius koeficientus iš tiesų buvome šiek tiek pigesni, tačiau krizės nuotaikoms įsivyravus Vakarų pasaulyje, šiuo metu stipriai išsiskirti nebegalime. Pigių įmonių galima rasti tiek pas mus, tiek ir Vakaruose. Ilgalaikėje perspektyvoje mūsų įmonių rodikliai, žinoma, atrodo patrauklūs, tačiau reikia būti atsargiems, nes blogėjant kompanijų rezultatams, minėti rodikliai labai greitai pasikeičia.
Tiek SEB, tiek JT finansų makleriai pataria nesureikšminti bendrovių vertinimo pagal santykinius rodiklius, o atidžiau stebėti makroekonomines tendencijas.
Investuotojai pasyviai stebi ir laukia atsigavimo
Pastaraisiais mėnesiais pastebimas investuotojų pasyvumas ir laukiama rinkos atsigavimo signalų. Bendrovės, kurios per ateinančius 6–12 mėnesių sugebės išlaikyti gerus veiklos rezultatus, taps patrauklios investuotojams, teigia M.Dubnikovas.
Per artimiausius metus išaiškės, kas ir krizės metu sugeba išgyventi ekonominio ciklo svyravimus. S.Krivoščenko teigia, kad situacija Lietuvoje dar nepasiekė pačių blogiausių laikų.
Mažas likvidumas – kliūtis įsigyti akcijų?
Palyginti su Vakarų rinkomis, Baltijos šalių biržų apyvartos yra ypač mažos. Todėl įsigijus „nelikvidžių“ akcijų dažnai rizikuojama, kad gali neatsirasti pakankamai pirkėjų.
Didesniems užsienio investuotojams mažas likvidumas ir yra didžiausia kliūtis tiesiogiai ateiti į Baltijos biržas ir nepanašu, kad per artimiausius metus situacija turėtų keistis, teigia M.Dubnikovas. Todėl dideli užsienio investuotojai į rinką gali ateiti netiesiogiai – per investicinius fondus.
Ateityje apyvarta turėtų augti, nes vis daugiau verslininkų suvokia biržos teikiamus privalumus. Aktyvesnę prekybą gali paskatinti naujų bendrovių atėjimas į rinką, tačiau norinčios kotiruotis bendrovės kol kas laukia geresnių laikų, įsitikinęs M.Dubnikovas. Per artimiausius 12 mėnesių mūsų rinka taps dar atviresnė pasauliui po to, kai bus paleista vieninga OMX ir NASDAQ prekybos platforma, suteiksianti prieigą JAV investuotojams tiesiogiai investuoti OMX tinkle, kuriam priklauso ir Baltijos šalys.
S.Krivoščenko manymu, rinkoje dar per daug įmonių, kurių laisvų akcijų skaičius (free float) yra per žemas. SEB makleris įsitikinęs, kad tokios įmonės privalo imtis priemonių, kurios didintų likvidumą.
Patrauklios įmonės – net ir krizės laikotarpiu
Šiuo metu įdomiausia tarp Baltijos šalių yra laikoma Lietuvos rinka, kuri ir blogu laikotarpiu demonstruoja pakankamai gerus rezultatus, teigia M.Dubnikovas. Tokios bendrovės, kurios sugeba išvengti Baltijos ekonomikos ciklo ir gali išmokėti aukštus dividendus, šiuo metu susilaukia didelio investuotojų susidomėjimo.
Įdomiausia iš jų – AB „Teo LT“, stabiliai veikianti ir mokanti dividendus jau daugybę metų. JT finansų makleris teigia, kad ši įmonė turi potencialo ir padidinti akcijų kainą, ir toliau mokėti patrauklius dividendus. Be to, SEB finansų makleris įvardina ir puikias AB „Teo LT“ plėtros perspektyvas, ypač duomenų perdavimo ir saugojimo rinkose.
S.Krivoščenkos teigimu, AB „Lifosos“ akcijos šiuo metu taip pat stipriai atpigusios, tačiau tolimesnė jų vertė tiesiogiai priklauso nuo pasaulinės diamonio fosfato kainos. Be to, įmonei trūksta bendravimo su smulkiaisiais investuotojais. M.Dubnikovo teigimu, AB „Lifosos“ akcijos dar yra įdomios ir dėl to, kad jų vystymasis priklauso ne nuo Baltijos, o nuo pasaulio rinkų – įmonė tik dislokuota Lietuvoje.
Mėgstantys rizikuoti gali pasidairyti į Estijos nekilnojamojo turto vystymo bendroves (ne statytojus), kurios šiuo metu stipriai atpigusios. Labiausiai reikėtų vengti sektorių, kurie tiesiogiai priklauso nuo makroekonominės situacijos: vartojimo sektoriaus, medžio ir su jo apdirbimu susijusių įmonių, ypač baldų pramonės. Finansų sektorius šiuo metu yra įdomus savo pigumu, tačiau reikėtų palaukti, ar jo neprislėgs ekonomikos lėtėjimas, teigia M.Dubnikovas.