Tačiau ekspertai pažymi, kad rinkos išlieka pažeidžiamos, nes baiminamasi naujienų apie krizės neišlaikiusias kompanijas.
Pranešimai apie 180 mlrd. JAV dolerių injekciją padėjo sumažinti palūkanų normas, kuriomis bankai skolina vieni kitiems. Tai itin svarbus veiksnys kreditų rinkose.
Atsargūs investuotojai ketvirtadienį toliau ieškojo, kur galėtų saugiai padėti savo pinigus. Aukso kaina, trečiadienį pasiekusi vienos dienos šuolio rekordą, išaugo iki 871,2 JAV dolerio už unciją.
Rusijos pagrindinėje akcijų biržoje prekyba buvo sustabdyta antra diena iš eilės, nes valdžia stengiasi sustabdyti smarkų akcijų vertės smukimą ir atstatyti pasitikėjimą ekonomika.
Naftos kaina nukrito iki 96 JAV dolerių už barelį. Jos krytį skatina baimė, kad gilėjanti finansinė krizė turės įtakos visai ekonomikai ir sumažins naftos poreikį.
Milijardinė injekcija
Gelbėdami smunkančias finansines rinkas šeši galingiausi pasaulyje centriniai bankai ketina skirti 180 mlrd. JAV dolerių padėčiai stabilizuoti. JAV Federalinis rezervų bankas paskolino milijardus dolerių Europos centriniam bankui, Anglijos bankui, Šveicarijos nacionaliniam bankui ir centriniams Kanados bei Japonijos bankams, kad šie įšvirkštų pinigus į savo šalių finansines sistemas.
Britų dienraštis "The Times" paskaičiavo, kad ši suma sudaro penktadalį Didžiosios Britanijos vyriausybės metinių išlaidų arba yra tris kartus didesnė nei turtingiausio pasaulyje žmogaus Warreno Buffetto valdomas turtas.
Anglijos bankas savo šalies rinkoms skirs 40 mlrd. JAV dolerių, o Europos centrinis bankas - 110 mlrd. JAV dolerių.
Gelbėjimosi ratas - auksas
JAV vyriausybės 85 mlrd. dolerių injekcija į draudimo gigantą AIG neužtraukė rankinio stabdžio akcijų kritimui. Japonijos centrinis bankas įšvirkštė dar 14,4 mlrd. dolerių į rinką, reaguodamas į toliau dramatiškai smunkančias akcijų kainas.
Azijos žemyne biržų indeksai sumažėjo nuo trijų iki 3,2 proc., o JAV biržų kreivė trečiadienį nusileido dar per keturis procentinius punktus ir pasiekė pastarųjų trejų metų žemiausią ribą.
Pinigus iš akcijų rinkų atitraukiantys investuotojai ėmė ieškoti išsigelbėjimo rato. Dėl to ketvirtadienį aukso kaina pasiekė pastarųjų šešių savaičių aukštumas.
Analitikai sako, kad milžiniškos investicijos į auksą yra suprantamas dalykas, nes akcijų rinkų žaidėjai nori išsaugoti savo pinigus, baimindamiesi krizės Volstryte.
Trečiadienį aukso kaina
šoktelėjo 10 proc., arba beveik 90 JAV dolerių, o ketvirtadienį
ji toliau kilo ir anksti ryte Lietuvos laiku kainavo 872,3 JAV
dolerius už unciją. Trečiadienį užsfiksuotas didžiausias
tauriojo metalo kainos šuolis nuo 1980 metų.
Europą žemyn tempia bankai
Trečiadienį Europos akcijų rinkų
investuotojai išliko neramūs dėl finansų sektoriaus likimo ir
toliau atsitraukinėjo iš bankų pozicijų. Pagrindinis Europos
„FTSEurofirst 300“ nusmuko 2 proc. ir dabar siekia 2005 metų
gegužės mėnesio lygį.
Labiausiai žemyn Euro indeksą tempė
britų HSBC, „Royal Bank of Scotland“ ir ispanų „Banco
Santander“, kurių akcijos krito 4,6-10,4 procento. Didžiausias
Britanijos paskolų davėjo HBOS akcijos nevertėjo net 19 proc., nes
pasklido kalbos, kad konkurentas „Lloyds TSB“ ketina jį perimti.
Rusijoje nerimas nesisklaido
Rusijoje jau atsirado naujas terminas – „juodasis
antradienis“. Užvakar Maskvos biržoje dėl milžiniško įmonių
akcijų smukimo teko stabdyti prekybą.
Trečiadienį ji prasidėjo optimistiškai: iš ryto akcijų
kursai kilo, nors ir nedaug. Tačiau vidurdienį vėl pasikartojo
juodasis scenarijus – prekyba akcijomis vėl buvo sustabdyta.
Kaip pareiškė Federalinė finansų rinkų tarnyba – „iki
ypatingo potvarkio“. Iki tol Maskvos biržos indeksas spėjo
nukristi 6,39 procento. „Padėtis Rusijoje skiriasi nuo JAV. Ten
pastaruoju metu ateities sandorių kursai jau kyla,o pas mus smunka
po 20 procentų“, – tvirtino „AK Bars Capital“ analitikas
Vasilijus Kuzminas.
Ekspertų nuomone, nuosmukį skatina ir tai, kad Rusijos
investuotojai neturi pakankamai lėšų. Tuo tarpu nemažai Vakarų
kapitalo iš šios šalies buvo atitraukta po konflikto Gruzijoje.
Nors akcijų kainos pasiekė rekordines žemumas, ekspertai įspėja
kol kas susilaikyti ir jų nepirkti.
Krizė pirmiausia smogė didiesiems šalies bankams. „Sberbank“
ir „Vneštorgbank“ akcijos vakar kainavo kone perpus mažiau nei
prieš savaitę.
Į tai iš karto reagavo ir Finansų ministerija, pasiūliusi į
didžiausių Rusijos bankų depozitines sąskaitas pervesti
milžiniškas sumas 3 arba daugiau mėnesių.
„Sberbank“ pažadėta 754,2 milijardo rublių (71,649 mlrd.
litų), „Vneštorgbank“ – 268,5 mlrd. (25,5 mlrd. litų),
„Gazprombank“ – 103,9 mlrd. rublių (9,87 mlrd. litų).
„Tai – kertiniai Rusijos bankai, nuo kurių priklauso visos
valstybės bankininkystės sistemos gyvybingumas“, – aiškino
Finansų ministerijos pareigūnai.
„Nors rinka ir laukė tokių naujienų dabar reikia laiko, kad
žmonės apsiprastų su mintimi, jog prarado daug pinigų. Tiktai
tada prekyba biržoje atsigaus“, – sakė V.Kuzminas.
Pasaulyje vakar investuotojai galėjo kiek lengviau atsikvėpti.
JAV vyriausybė nutarė gelbėti nuo bankroto didžiausią šios
šalies draudimo kompaniją AIG.
Federalinis rezervų bankas paskolino AIG 85 mlrd. JAV dolerių
(206,6 mlrd. litų), o vyriausybė perėmė 80 proc. kompanijos
akcijų.
AIG turi 74 mln. klientų 130 valstybių, tarp jų ir Lietuvoje.
SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos manymu,
psichologinis JAV finansų krizės poveikis bus jaučiamas ir
Lietuvoje – paskolos bus išduodamos gerokai atsargiau.