Vakar posėdžiavusi trišalė taryba taip nieko ir nenusprendė dėl pasiūlymų nuo kitų metų didinti minimalų atlyginimą ir neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD).
Tam pirmiausia prieštaravo Finansų ministerija. Jos analitikų apskaičiavimais, minimaliam atlyginimui padidėjus nuo 800 iki 900-1000 litų bei kartu didinant NPD nuo 320 iki 500 litų valdžios sektorius kitais metais negautų maždaug pusės milijardo litų pajamų.
Tai reikštų, kad biudžeto deficitas padidėtų 0,5 procento.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai minimalų atlyginimą siūlė didinti iki 900 litų.
Finansų ministerijos skaičiavimais, tuo atveju, jei nebūtų didinamas NPD, valstybės biudžetas netektų apie 80 mln. litų.
Profesinės sąjungos reikalavo dar didesnio minimalaus atlyginimo – tūkstančio litų. Net ir nekeičiant NPD, valstybės biudžetui kitais metais tai kainuotų apie 186 mln. litų.
Tuo tarpu darbdavių interesai išsiskyrė: Lietuvos pramonininkų konfederacija pritarė siūlymui kelti minimalų atlyginimą ir NPD, o Verslo darbdavių konfederacijos atstovai pasiūlė svarstymą atidėti.
„Finansų ministerija pati painiojasi savo pateiktuose skaičiuose. Spausime Vyriausybę, kad būtų keliama ir minimali alga, ir NDP“, – po Trišalės tarybos posėdžio aiškino Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis.
Bet kuriuo atveju nuo sausio minimalus atlyginimas turėtų padidėti mažiausiai iki 854 litų – taip numatyta vasarą Seimo priimtame indeksavimo įstatyme.