Galimybės grėsmės akivaizdoje

Oficialiai patvirtinto ekonomikos nuosmukio, arba recesijos, apibrėžimo nėra, todėl daugelis ekonomikos analitikų vartoja vieną iš JAV Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro (NBER) apibrėžimų, kuriame teigiama, kad ekonomiką yra ištikusi recesija, kai jos realus BVP augimas yra neigiamas du arba daugiau iš eilės einančius ketvirčius.

„Nors Lietuvos augimas pradėjo lėtėti, tačiau pirmus du 2008 metų ketvirčius jis vis dar buvo teigiamas: pirmąjį ketvirtį augo 7 proc., o antrąjį – 5,3 proc. Todėl pagal šį apibrėžimą ekonomikos nuosmukis mūsų šalies dar nepalietė. Tačiau jam būdingų požymių galima nemažai apčiuopti“, – sako ekonomikos ir finansų specialistas Tomas Langaitis.

Prie pagrindinių simptomų jis priskiria smarkiai mažėjantį pramonės ir vartotojų pasitikėjimo indeksą, nuoseklų akcijų ir nekilnojamojo turto rinkų nuosmukį, vartojimo sulėtėjimą arba nuosmukį, bankrotų skaičiaus augimą, kylantį nedarbo lygį, vadinamąją išvirkščiąją palūkanų kreivę (angl. inverted yield curve), kai trumpalaikės palūkanos didesnės nei ilgalaikės.

„Kai kurie iš šių simptomų – sumažėjęs pasitikėjimas, akcijų ir nekilnojamojo turto rinkų nuosmukis, vartojimo lėtėjimas – jaučiamas labai aiškiai, tačiau kiti – dar ne“, – analizuoja Langaitis. Lietuvą, pasak jo, nuo ekonominio nuosmukio galėtų išgelbėti eksportas, tačiau šiuo metu jo ateitis niūri.

Vienos iš didžiausių mūsų eksporto partnerių Latvija ir Vakarų Europos šalys taip pat klimpsta į recesiją, o vienintelė viltis – auganti Rusijos rinka – netrukus mūsų verslui gali apkarsti dėl pablogėjusių politinių santykių.

Ekonominių nuosmukių buvo ir bus, nes jie vyksta cikliškai. Taigi bendrovės jiems turi ruoštis iš anksto: geriausia mokytis iš pasiteisinusių buvusių nuosmukių sprendimų, taip pat ir klaidų. „Lietuvos vadovai turėtų prisiminti 1998 metų ekonomikos nuosmukį ir išanalizuoti, kokie sprendimai tuomet verslui pasiteisino, o kurie – ne. Daug ko galima išmokti ir iš JAV įmonių, kurios išgyveno 1990–1991 metų ir 2001-ųjų nuosmukį“, – primena „Versus“ pašnekovas.

Vadovai, jo teigimu, apie nuosmukį turėtų galvoti ne kaip apie grėsmę, o kaip apie galimybę atskleisti savo pranašumus prieš konkurentus. Jie taip pat turi aiškiai žinoti, kaip vienoks ar kitoks makroekonomikos vystymosi scenarijus paveiks įmonės gaminamus produktus ar teikiamų paslaugų rinkas.

„Kai kurie tyrimai rodo, kad per nuosmukį darbuotojai tampa labiau motyvuoti ir supratingesni, todėl vadovui daug lengviau priimti nepopuliarius sprendimus, kurie per ekonominį pakylėjimą įmonėje būtų sukėlę maištą“, – sako T.Langaitis.

Sėkmingiausiai ekonominius nuosmukius išgyveno tos įmonės, kurios jiems pradėjo ruoštis dar gerais laikais. Jos laikėsi konservatyvios verslo finansavimo politikos ir per ekonominį pakylėjimą didino savo finansinę galią.

Tokios įmonės didžiausią dėmesį skyrė pinigų srautui stiprinti, plėtėsi investuodamos į savo pagrindinį verslą, tačiau kiek galėdamos vengė finansinių skolų. Strateginis pasirengimas taip pat turėjo svarbų vaidmenį – šios įmonės laikėsi lanksčios verslo vystymo strategijos, kuri leidžia joms dirbti tiek augančioje, tiek ir krintančioje rinkoje.

„Dar prieš nuosmukį sėkmingiausiai dirbusios įmonės siaurino, o ne plėtė savo prekių ar paslaugų pasiūlą ir koncentravosi į tas rinkas, kuriose galėjo pasiekti ir išlaikyti aiškų lyderio vaidmenį. Šios įmonės daugiausia dėmesio skyrė investicijoms į kokybės didinimą ir išlaidų mažinimą, kuris suteikė konkurencinį pranašumą nuosmukio metu, o ne į grobuonišką plėtrą“, – nurodo Langaitis.

Sėkmingai dirbančioms įmonėms svarbiausia buvo organinis augimas, o ne įsigijimai, išskyrus tuos atvejus, kai įsigijimai tiesiogiai konsoliduodavo pozicijas pagrindinėse rinkose.

Artėjant ekonominiams nuosmukiams, anot tyrimų, tiek sėkmingai, tiek nesėkmingai dirbančios įmonės atliko standartinius veiksmus – stengėsi apkarpyti išlaidas ir investicijas, ieškojo galimybių pigiai įsigyti turto, bankrutuojančių konkurentų įmones ir jų valdomą rinką.

„Visi šie žingsniai logiški, tačiau ar jie verslui atnešė sėkmę ar nesėkmę, lėmė būtent tai, kaip jos atliko šiuos veiksmus“, – pažymi T.Langaitis.

Sėkmingai dirbančių įmonių vadovai, pasak jo, tiksliai turi žinoti, kaip kiekvienas jo vadovaujamos įmonės produktas ar teikiama paslauga kuria vertę ir kaip kiekvienas įmonės skyrius ar departamentas prisideda prie tos vertės kūrimo. Jie taip pat turi labai gerai žinoti, dėl kokių priežasčių juos renkasi klientai, kaip jų produktai ar paslaugos atrodo konkurencinėje aplinkoje ir kas konkrečiai jiems atneša pelną.

„Turėdamos šią informaciją įmonės geriau nuspėjo, kokią įtaką joms padarys vienokie ar kitokie biudžeto pokyčiai“, – argumentuoja T.Langaitis.

Sėkmingai dirbančios įmonės daug artimiau bendradarbiavo ir su savo klientais prieš ir per nuosmukį ir geriau suprato, su kokiais iššūkiais jie susiduria. Tai joms leido greičiau sukurti produktus ar paslaugas, kurie jų klientams padėtų išgyventi krizę, be to, sustiprino jų ryšius, kurie ekonomikai atsigavus atnešė labai pelningų dividendų.

Įmonėms sėkmę atnešė ir tai, kad jos sugebėjo išsiskirti greitais ir užtikrintais sprendimais atsikratyti nepelningo arba neperspektyvaus verslo. Jos susitelkė į tai, ką geriausiai geba daryti – į pagrindinį savo verslą.

„Bendrovės, kurios laikėsi įsikibusios visų savo verslo krypčių, nes bijojo prarasti pajamas, nuosmukį išgyveno daug sunkiau arba galų gale priartėjo prie bankroto ribos ir buvo nebrangiai įsigytos konkurentų“, – pažymi T.Langaitis.

Labiausiai ekonomikos nuosmukis atsiliepia cikliškiems sektoriams: statyboms, transportui, investicinių ir prabangos prekių gamybai bei pardavimui, bankams ir turizmui.

Per nuosmukį tiek verslininkai, tiek gyventojai stengiasi apkarpyti neesmines išlaidas ir investicijas, todėl labiausiai sumažėja būtent prekių ir paslaugų paklausa. Didžiausią imunitetą tokioje ekonominėje situacijoje turi įmonės, kurios gamina pirmo būtinumo prekes ar teikia su jomis susijusias paslaugas – maisto ir vaistų gamyba bei prekyba, vandens ir elektros tiekimas, draudimo paslaugos.

Įmonės ir gyventojai per ekonominį nuosmukį stengiasi apkarpyti savo išlaidas, tačiau jie tą daro neproporcingai. Jie kai kurias išlaidas netgi padidina, taip kompensuodami kitas didesnes nebesamas išlaidas.

„Esant ekonominei krizei, tiek įmonės, tiek ir gyventojai keičia savo įpročius, norėdami sušvelninti krizės padarinius. Dėl to keičiasi ir jų vartojimas“, – įspėja T.Langaitis.

Pavyzdžiai, tyrimai rodo, kad visus nuosmukius JAV labai gerai išgyveno kino teatrų rinka, nes vartotojai, užuot keliavę ar ėję į prabangius restoranus ir pirkę prabangos prekių parduotuvėse, užsiėmė pigesnėmis pramogomis: lankėsi kino teatruose ir rinkosi išvykas į gamtą.

Per nuosmukį taip pat padidėja „pinigus taupančių“ prekių ir paslaugų paklausa – įmonės investuoja į išlaidas taupančias technologijas ir įrangą, išauga viešojo transporto naudojimas.

Pastebėta, kad per nuosmukį padidėja ir loterijų rinkos augimas. Tačiau ekonomistai vis dar nesutaria, ar tai atsitinka dėl to, kad lošimas yra palyginti pigi pramogos forma, ar todėl, kad nevilties apimti žmonės griebiasi šiaudo – paskutinės galimybės greitai užsidirbti pinigų.

Lietuvoje 4 kino teatrus turinti UAB „Forum Cinemas“ jau šių metų lapkričiui, kai gyventojus pasieks pirmosios sąskaitos už šildymą, yra paruošusi staigmenų. Jos repertuare rikiuojasi kultiniu tapęs filmas „Bondas“ (22 dalis), lietuviškai dubliuotas „Madagaskaras“ (2 dalis), „Pjūklas“ (5 dalis), „Skanoramos“ festivalis. Minėtų filmų kūrėjų komandos yra tokios stiprios, kad vieną po kito kuria filmų tęsinius, ne ką blogesnius už pirmtakus.

Kitais metais „Forum Cinemas“ planuoja rodyti „Ledynmetį-3“, „Hario Poterio“ 6 dalį. Be to, ji žada pasiūlyti naujienų, kuriomis tikisi pakeisti žiūrovų „požiūrį į kiną ir į pačią kino pramogą“. „Tam tikra prasme tai mūsų prekė – kaip dešra parduotuvėje, kurios paklausa šiuo metu yra didžiulė“, – juokauja „Forum Cinemas“ rinkodaros direktorius Dainius Beržinis.

Dabar bilietai į spektaklius ar koncertus Lietuvoje jau kainuoja tiek, kiek Europoje, todėl kino teatras tapo viena iš pigiausių pramogų.

„Mums belieka užduotis – sužiūrėti, kad siūlomi filmai būtų patrauklūs, geri, populiarūs ir aktualūs“, – tvirtina D.Beržinis.

„Forum Cinemas“ kino teatrai Vilniuje prieš 4 metus, kai kino žiūrimumas buvo nusiritęs į statistikos apačią, per metus sulaukdavo apie 1 mln. lankytojų. Dabar šis skaičius stybtelėjo iki 2,5 mln. žiūrovų.

„Žmonės, kurių atlyginimams viršun kopianti infliacija neturi įtakos, pagal pajams priskiriami viduriniajai ir aukštesniajai klasei. O jai visada reikia pramogų, tik, aišku, kokybiškų“, – sako D.Beržinis ir neabejoja, kad ir sunkiausiais laikais jų salės neliks tuščios. Be to, „Forum Cinemas“ jau atidarė kino teatrą Panevėžyje, o prieš Kalėdas planuoja Šiauliuose.

Pašnekovas teigia, kad jo atstovaujamas verslas pasinaudojo ekonomine situacija dar prieš rinkoje užslenkant juodiems debesims: nebrangino bilietų, kai buvo stiprus ekonomikos šuolis. O dabar jau skaičiuoja dividendus – didesnį žiūrovų skaičių.

„Infliacija didėja jau dvejus metus, todėl logiška būtų didinti ir kino bilietų kainas. Juolab kad kelis kartus išaugo ir eksploatacinės išlaidos, darbuotojų atlyginimai, valymo paslaugų kainos“, – galima sprendimą pagrindžia Beržinis.

Bilieto vertė (tai yra tiek, kiek klientas gali sumokėti už renginį) į kino teatrą, pasak jo, neturėtų būti didesnė, nei kainuoja trys bokalai alaus miesto centre. Dabar didžiausia mūsų kaina yra 16 Lt, o vidutinė – 13,6 Lt. Todėl ji turėtų didėti, bet šiam sprendimui didžiausią įtaką turės žiūrovų perkamoji galia“, – pažymi Beržinis.

2008 metų I pusmetį, palyginti su tuo pačių 2007 metų laikotarpiu, „Forum Cinemas“ žiūrovų lankomumas buvo didesnis apie 25–30 proc.

„Žinoma, augimas buvo mažesnis nei 2007 metų, palyginti su 2006 metais, tačiau tą lėmė ne prasidėjęs ekonomikos lėtėjimas, o rodyti filmai“, – tvirtina Beržinis. Pavyzdžiui, pernai rugpjūtį sulaukta gausiausiai kino mėgėjų. Per šį mėnesį buvo parduota 260 000 bilietų, o šiemet – jau tik 220 000. 2007 metų rugpjūčio sėkmę, pasak Beržinio, lėmė lietuviškai dubliuoti animaciniai filmai „Troškinys“, „Ratai“, veiksmo trileriai „Bornas“ ir „Kietas riešutėlis“.

„Šie filmai buvo patys populiariausi ir gausiausiai lankomi per visus metus. Šiemet tokių populiarių kino grandų nebeturėjome“, – prisipažįsta Beržinis. Jis sako, kad visi lietuviškai dubliuoti animaciniai filmai sulaukia daugiausia žiūrovų dėmesio. Pavyzdžiui, „Simpsonai“ jau surinko 2,2 mln. Lt ir aplenkė „Titaniką“.

„Tiek žiūrovams, tiek kino teatrams labai svarbios ir laukiamos nacionalinės premjeros, kuriose vaidina lietuvių kino žvaigždės, filmai, kurie artimiausi mūsų socialinei ir kultūrinei aplinkai. Tačiau jie pasirodo retai“, – apgailestauja Beržinis. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką rodytas „Dievų miškas“ surinko beveik 1 mln. Lt.

„Šis filmas buvo labai populiarus tarp moksleivių ir galbūt ne vien todėl, kad nereikėtų skaityti storo romano“, – nusišypso D.Beržinis.

Dar šį rudenį „Forum Cinemas“ rodys net kelis lietuviškus filmus – „Balkoną“, „5 dienų avantiūrą“.

Priešnuodžius lėtėjančiai ekonomikai kuria ir bendrovė TEO LT. Jau dabar bendrovė seka besikeičiančius savo klientų poreikius, atidžiai stebi jų lūkesčius ir pagal tai tobulina savo paslaugas.

„Pastebime, kad šiuo metu verslo klientai gerokai palankiau žiūri į galimybę mūsų paslaugas įsigyti už fiksuotą kainą. Todėl planuojame pasiūlyti daugiau paslaugų, kurių įprastai kintantys mokesčiai taptų fiksuotais“, – informuoja TEO LT Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.

Kalbėdamas apie privačius klientus, ypač socialiai remtinas asmenų grupes, jis prognozuoja, kad jiems keblumų dėl atsiskaitymų gali sudaryti šaltuoju metų laiku gerokai padidėsiančios išlaidos būstui.

„Žiemą svarstytume galimybes už telekomunikacijų paslaugas taikyti mažesnes kainas, o vasarą – išlyginti šį skirtumą. Tačiau prieš tai aiškinsimės, ar toks pasiūlymas jiems būtų priimtinas“, – kitą sprendimą pateikia N.Ivanauskas.

Jis džiaugiasi, kad prie bendrovės sąnaudų taupymo prisideda ir nuo šių metų pradžios TEO LT vykdomas ekologinis projektas. Jis apima elektros, šilumos, vandens ir kitų išteklių taupymą, transporto naudojimo pagerinimą, šiukšlių rūšiavimą. Juo bendrovė siekia prisidėti prie aplinkos tausojimo, tačiau Ivanauskas pastebėjo, kad jis mažina ir bendrovės sąnaudas.

Lėtėjant ekonomikai, kruta ir advokatų kontoros. Pavyzdžiui, Europoje ir JAV advokatų kontoros tikėjosi, kad dėl paskolų krizės pagausės bylų teismuose, todėl perorganizavo savo veiklą. Pavyzdžiui, „Fulbright & Jaworski“ sukūrė 100 teisininkų grupę, kurios specializacija – paskolų krizės klausimai. Kitos kontoros – „Norton Rose“, „CMS Cameron McKenna“, „Eversheds“ ir Herbert Smith“ savo teisės skyrius pertvarkė taip, kad šie galėtų spręsti ginčus. Tačiau abejojama, ar šie advokatų kontorų lūkesčiai pasiteisins, nes bankai nelinkę kelti bylų dėl nemokumo.

O štai „Clifford Change“ ir „Cadwalnder Wickersham&Taft“ teikė paslaugas, susijusias su finansais ir paskolų vertinimu investicijoms. Tačiau žlugus paskolų rinkai šios paslaugos tapo nereikalingos. „Lietuvoje taip pat labai sumažėjo sandorių, susijusių su nekilnojamuoju turtu ir įmonių įsigijimais bei susiliejimais. Todėl ir mūsų advokatams sumažėjo darbo šiose srityse. Dėl to kai kurie iš jų pradėjo specializuotis ir ginčų sprendimo grupėje“, – apie naujus vėjus savo biure pasakoja advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ partnerė Renata Beržanskienė.

Lietuvoje tebėra apie 10 didesnių ginčų sprendimo grupių įvairiose verslo advokatų kontorose, todėl ne visi teisininkai galės jose dirbti ir tinkamai atstovauti klientų interesams teismuose. Tad rinkoje gali atsirasti laisvų aukštos kvalifikacijos teisininkų su specialiomis žiniomis. Visų jų verslo advokatų kontoros nepajėgs priimti, nes jos dabar labai kruopščiai svarsto, kada, kokį teisininką priimti ir ar apskritai jį priimti.

„Kita vieta, kur jie galėtų sulaukti dėmesio, yra bankai. Tačiau ir šie turi savo teisininkus, todėl jiems beliktų pastaruosius arba keisti į geresnius, arba priimti jų daugiau tikintis, kad jie padės išspręsti teisines problemas dėl skolininkų nemokumo“, – galimą padėtį modeliuoja R.Beržanskienė.

Advokatų kontora „Sorainen ir partneriai“ taip pat neseniai sustiprino ginčų sprendimų grupę, priimdama į ją naujų advokatų. Šios grupės teisininkai siunčiami į seminarus, kuriuose nagrinėjami įmonių restruktūrizavimo, bankroto klausimai.

„Manau, kad mums didžiausia perspektyva gauti darbo iš klientų yra tuo atveju, jeigu bankai ar kiti paslaugų teikėjai pradėtų išieškojimus iš didelių skolininkų. Bent iki šiol bankai dažnai norėdavo, kad tokiame procese dalyvautų ne jų vidaus teisininkai, o advokatai iš šalies“, – sako Beržanskienė. Tačiau ji dėl to optimizmu netrykšta, nes ekonomikos nuosmukio sukeltos didelės bylų bangos tikėjosi ir jos kolegos Europoje bei Amerikoje.

„Šių šalių patirtis parodė, jog bankai bijo vieni kitiems kelti bylas, kad po kurio laiko tai neatsisuktų prieš juos pačius, o teisininkų kontoros, kurios visas savo pajėgas sutelkė į bylinėjimosi departamentus, tokių bylų taip ir nesulaukė“, – dėsto Beržanskienė.

***

Įvairių pramonės šakų strategijų konsultantas iš JAV Carteris Schellingas įmonių vadovams pateikia 7 žingsnius, kuriuos jie turėtų žengti ekonomikai lėtėjant. Savo straipsnyje „Philadelphia Business Journal“ jis rašo, kad, kaip ir nusileidimo kopėčios gaisro atveju, taip ir recesijos spiralė yra mokymasis rimtai ruoštis kažkam baisaus, kas galėtų ir neįvykti. Kitaip nei gaisrininkų kopėčių laipteliai, kiekviena recesijos spiralės pakopa yra naudinga jūsų bendrovei, nesvarbu, kaip vystysis ekonomika.

1 žingsnis: ekonomika lėtėja – apsvarstykite savo klientų sąrašą Klientų sąrašas, arba klientų segmentas, kuris įmonei atneša 80% pelno, yra jūsų ekonominio gyvenimo kraujas. Todėl sumažinkite jį ir suskirstykite į kategorijas pagal tai, kaip kiekvienas jų tvarkysis per recesiją.

„Žaliajai“ grupei turite priskirti tuos, kuriems gerai seksis, „raudonajai“ – tuos, kurie gali turėti praradimų, jų gaunamos pajamos sumažės arba užsitęs jų atsiskaitymai. „Geltonajai“ – tuos, dėl kurių nesate tikras.

Tada savo pardavimą pakoreguokite taip, kad didžioji jo dalis atitektų „žaliesiems“. Jeigu galite tapti dominuojančiu šios rinkos tiekėju, tai užimsite geriausią poziciją, apsisaugodami savo kainas vėliau, kai jūsų konkurentai kentės.

„Raudonieji“ jums yra pražūtis. Todėl turite ruošti reorganizacijos schemą ir nagrinėti biudžetą, kaip bendrovė gyventų be jų. Imkite savo pinigus šiandien, bet nepriklausykite nuo jų ateityje. Kalbant apie „geltonuosius“, jeigu galite juos perkelti į „žaliąją“ grupę – puiku, o jeigu to nesugebate padaryti, įrašykite juos į „raudonųjų“ sąrašą ir judėkite toliau.

Gerais laikais mes padėjome savo klientams, darydami jiems gerus darbus. Blogais laikais mes padedame jiems „žudyti už maistą“. Atsiminkite, recesija smogs ir jūsų klientams. Pertvarkykite savo pasiūlymus klientams taip, kad niekas geriau to negalėtų padaryti. Iš paslaugaus tiekėjo turite tapti ginklo broliu.

Recesijos metu neturite pakankamai maisto atsargų keliauti šen bei ten. Neišgyvensite, jeigu jūsų pardavėjų pajėgos neištrauks maisto kąsnio iš jūsų konkurentų burnų. Kuris iš jūsų produktų pardavėjų po kautynių su konkurentu grįžta namo su sutartimi? Atleiskite dar ką nors. Jūs galite juos pakeisti žmonėmis, kurie sugebės tą padaryti.

Kiekviena krizė suteikia galimybę kilstelti organizaciją į aukštesnį kokybinį lygį. Ekonomikai lėtėjant, visi mažins savo kainas. Jūs taip pat. Raskite laiko pertvarkyti įmonę ir naudokite taupumo principus, kad apsivalytumėte nuo švaistūniškumo taip, kad jūsų produktų kainų mažėjimas taptų pelnu.

Jūsų įmonėje yra žmonių, kurie ėmė dirbti prastai. Ir jie nėra laimingi. Jie vis dar čia tik todėl, kad neįstengiate sugroti atsisveikinimo maršo. Recesija ir yra muzika. Pasiūlykite jiems kompensaciją, suteikite jiems progą pradėti kur nors kitur ir pakeiskite juos tais, kurie pasirengę padaryti ką nors, kas suteiktų jums galimybę konkuruoti. Patikėkite manimi – tada visi bus laimingesni.

Nors manoma priešingai, dauguma lyderių bendrauja per mažai. Ruošdamiesi ekonomikos sulėtėjimui, treniruokitės parduodami savo veikimo planą savo investuotojams, savo darbuotojams, savo tiekėjams, ir aišku, klientams. Elgdamiesi taip, jiems visiems parodysite, kad esate šio veiksmo smaigalyje ir kad esate tikrasis lyderis.

Nors skausminga situacija artėja, prisiminkite vieną dalyką: bendrovės niekada netampa geresnės gerais laikais – jos tampa tik didesnės. Bendrovės tampa geresnės, kai nuo to priklauso jų išlikimas, – blogais laikais.

Vartotojai nėra tikri dėl ekonomikos stabilumo, todėl mažiau perka.

Mažėjant paklausai, gamintojai iš darbo atleidžia darbuotojus, o gamyboje naudojama mažiau žaliavų.

Netekusieji darbo turi mažiau pinigų išlaidoms, todėl prekių paklausa ir toliau mažėja.

Žmonės nėra tikri, kad nepraras darbo, todėl mažiau išleidžia pinigų.

Investuotojai būgštauja dėl akcijų vertės mažėjimo, todėl jie mažiau investuoja į naujas bendroves.

Vertybinių popierių biržos smarkiai krinta.

Vertybinių popierių biržos kopia aukštyn.

Rinkoje atsiradus daugiau pinigų, investuotojai daugiau perka akcijų, o vartotojai – daugiau prekių ir paslaugų.

Investuotojai tiki, kad ir toliau išliks tendencija kilti, todėl bendrovių akcijų vertė auga.

Augant žmonių užimtumui, daugiau vartotojų gali įsigyti prekių.

Produkcijos ar paslaugų paklausa auga, todėl gamintojai samdo daugiau darbuotojų ir naudoja daugiau žaliavų.

Vartotojai jaučiasi užtikrinti dėl ateities, todėl perka daugiau prekių.

Šaltinis: money.howstuffworks.com/recession.htm/printable