„Taikydamas į bandą nenušausi nieko“, – tokiu principu Vakarų Europoje, ir ypač Prancūzijoje, vis dažniau vadovaujasi prekybininkai, įskaitant ir didžiuosius prekybos tinklus.
Tokios idėjos sklandė Paryžiuje surengtoje konferencijoje dėl mažmeninės prekybos vaidmens Europos Sąjungoje.
Prancūzijos vadybos instituto atstovo Frederico Perodeau nuomone, prekių pasiūla dideliuose prekybos centruose labai viršija paklausą. Parduotuvės siūlo mažiausiai 40 tūkst. prekių pavadinimų. O viena šeima savo buityje naudoja tik 300 pavadinimų ir per vieną apsipirkimą į krepšelį susikrauna tik nuo 10 iki 50 skirtingų prekių.
Klausantis Prancūzijos gyvenimo sąlygų stebėjimo ir tyrimų centro Prekybos departamento tyrimų direktoriaus Philippe'o Moati pranešimo susidarė įspūdis, kad didžiuliai prekybos centrai tampa senamadiški.
- Sakote, kad milžiniški prekybos centrai tampa senamadiški. Kodėl? - „Lietuvos rytas“ paklausė Ph.Moati.
- Nejaugi taip sakiau? (Juokiasi.) Bet tai – tiesa. Dideli prekybos centrai yra masinio vartojimo etiketė. Jie – 7-ojo dešimtmečio išradimas, kuris buvo skirtas tos garsiosios vidurinės klasės, kuri dabar nyksta, poreikiams ir siekiams patenkinti.
Per tą laiką pasikeitė žmonių gyvenimo lygis ir vartojimo struktūra – perėjome nuo pramoninės prie paslaugų ekonomikos. Žmonės nebenori vartoti vis daugiau. Jie nori vartoti kitaip ir geriau.
- Tai, ką sakote, tinka Vakarų Europos šalims. Bet Rytų ir Vidurio Europoje didžiųjų prekybos centrų ateitis dar atrodo ilga ir šviesi?
- Su šia Europos dalimi esu mažiau susipažinęs, bet manau, kad pokyčiams tereikia laiko.
Žinoma, dideli prekybos centrai neišnyks ir pas mus – kozirių savo rankose jie vis dar turi. Tačiau esu įsitikinęs, kad jie ims vis labiau trauktis ir vietą užleis kitokioms parduotuvėms.
- Kokia bus ta naujoji mažmeninė prekyba?
- Vartotojų poreikiai vis skirtingesni ir įvairesni. Todėl prekyba bus vis labiau susiskaldžiusi, atsiras vis daugiau mažesnių ir specializuotų parduotuvių.
Tačiau specializacija vyks ne pagal produktus – tikrai nesakau, kad grįšime prie smulkių vienos rūšies prekių parduotuvių. Parduotuvės specializuosis pagal vartotojų grupes.
Dideli centrai skirti visiems vartotojams, o naujo pobūdžio parduotuvės – tik tam tikroms pirkėjų grupėms.
- Ar galėtumėte pateikti jau veikiančių tokių parduotuvių pavyzdžių?
- Vienas labai paprastas pavyzdys – ekologiškų produktų parduotuvės. Jos parduoda tik šios rūšies produktus. Žmonių, kurie šių prekių nevartoja, jos nedomina ir nepritrauks.
Tačiau prekiautojams ekologiškais produktais tai nėra svarbu. Jie geba pritraukti tuos, kurie domisi ekologiškais produktais. Tuos vartotojus specialios parduotuvės traukia ne vien produktų pasiūla, bet ir paslaugomis, vieta mieste, skelbiamomis vertybėmis.
Nuo masinės prekybos pereiname prie tikslesnės, savo nišą turinčios prekybos.
Mažų kainų parduotuvės, mano nuomone, irgi priklauso tai „tikslesnei“ prekybai. Jos skirtos ne visiems, o tik tiems vartotojams, kurie ypač jautrūs kainoms: mažas pajamas gaunantiems žmonėms, taip pat jums ir man, kai ieškome kasdienių produktų už mažesnę kainą. Visi į tas parduotuves eina su kepure, ant kurios užrašyta: „Ieškau produkto už teisingesnę kainą“.
- Lyginant masinį 7-ojo amžiaus vartotoją su dabartiniu, ar galima tvirtinti, kad jis tapo reiklesnis ir gal net protingesnis?
- Žodžio „protingesnis“ nevartočiau.
Tačiau išsilavinimo lygis išaugo, taip pat žinios apie ekonomiką, vartojimą ir produktus.
Dabar klientai reikalauja, kad prekybininkai juos gerbtų – ne tik kaip vartotojus, bet ir kaip asmenis. Jie reikalauja mandagaus aptarnavimo, lankstumo ir kratosi eilių.
Vartotojai tapo reiklesni ir šiandien tam turi sąlygas. Jeigu jie yra nepatenkinti, apsisuka ir eina pas kitą prekybininką. Vartotojai pajuto, kad piniginė jiems suteikia tam tikrų galių, ir jomis naudojasi.
Tačiau teiginys, kad vartotojas šiandien yra visagalis, būtų per stiprus.
Savo žinias patobulino ir galią sustiprino ir didžiosios prekybos bendrovės, ištobulinusios savo vadybą.
Lietuvoje – kitaip
Gintaras Jasinskas,
„Maxima LT“ generalinis direktorius
„Galbūt mūsų tai (kai dideli prekybos centrai užleis vietą mažesnėms ir specializuotoms parduotuvėms. – Red.) laukia tik ateityje. Negalime sakyti, kad vartojimo tendencijos, kurios gyvuoja Prancūzijoje ar Vokietijoje, šiandien jau pastebimos ir Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse.
Tačiau po kelerių metų gal ir pas mus bus kas nors panašaus, nes Europos šalis sparčiai vejamės. Tačiau sunku pasakyti, kiek tai užtruks.
O kol kas esame plėtros etape, kai žmonės vis dar mėgaujasi prekių asortimentu. Jie gali sau leisti rinktis geresnes, geresnės kokybės prekes ir taip pajusti savo vertę: „Gyvenu ne blogiau nei vakarietis“.
Baltijos šalyse vartojimą kol kas labiau veikia finansinė krizė. Žmonės ėmė taupyti. Jie nebeperka visko, kas tik pasitaiko po ranka, prekes renkasi atidžiau ir dažniausiai perka tik tai, kas būtina, ir tik tiek, kiek reikia.
Būtent dėl finansinės krizės žmonės mieliau renkasi „Maxima XX“ parduotuves, nors dar prieš tris mėnesius didžioji dalis vartotojų pirmenybę teikdavo didžiausioms – „Maxima XXX“ parduotuvėms“.