Jau po pirmos žiemos tokie langai gali išsilankstyti, prarasti sandarumą. Mat juos gaminant naudojami kiniški ir turkiški profiliuočiai, skirti Pietų kraštams ir nepritaikyti temperatūrų svyravimams.
Be to, tokių profiliuočių sienelės yra plonesnės nei privalo būti, o viduje nėra metalinio intarpo arba jis yra tik profiliuočių kampuose ir tose vietose, kur tvirtinami varstymo mechanizmai. Pastarieji taip pat yra kiniški.
Kokybė kainuoja panašiai
„Tokia yra to pigaus lango paslaptis. Jį įmanoma pagaminti tik viską atpiginus ir taupant kokybės sąskaita.
Įvairių gamintojų langų kaina rinkoje gali skirtis apie 10 procentų, šventinių akcijų metu nuolaidos gali būti ir didesnės. Tačiau Europos standartus ir kokybės reikalavimus atitinkančio lango neįmanoma pagaminti 30-45 proc. pigiau“, – tikino Lietuvos langų ir durų gamintojų asociacijos direktorius Arvydas Klimkevičius.
Jo teigimu, Lietuvoje jau dešimt metų nesikeičia langų kaina. Vienas kvadratinis metras plastikinio varstomojo lango vidutiniškai kainuoja apie 300 litų. Kokybiškas langas Lenkijoje kainuoja tiek pat.
Garažuose gamino geriau
„Mūsų partneriai Vokietijoje anksčiau vis nusistebėdavo, kad Baltijos šalių rinkose taip ilgai išsilaikė dominuojantis kokybiškų langų segmentas. Bet vos tik atsivėrė Šengeno erdvė, Lietuvą tuoj pat užplūdo nekokybiški langai.
Net vadinamieji garažininkai langus gamino iš vokiškų profiliuočių, naudojo kokybiškus vokiškus varstymo mechanizmus. Jie pigiau parduodavo todėl, kad nemokėdavo mokesčių.
Dabar iš Lenkijos atkeliauja visiškai nupiginti, supaprastinti langai, ir baisiausia, kad jie gali atsidurti atnaujinamuose daugiabučiuose, vaikų darželiuose, mokyklose, kur pasirinkimą lemia būtent žema kaina“, – nuogąstavo bendrovės „Hronas“ vadovas Valdemaras Eičas.
Šalies langų ir durų gamintojų asociacijos duomenimis, pigūs, prastos kokybės langai šiuo metu užima apie trečdalį rinkos.
„Situacija iš tiesų rimta, nes kol kas tai yra visiškai nevaldomas ir nekontroliuojamas procesas. Šiandien Lietuvoje gaminamų langų kokybę kontroliuoja pačios įmonės, teigdamos, jog gaminami langai atitinka kokybės reikalavimus.
Bet tokia savikontrolė veiksminga tik konkuruojant sąžiningai. Būtina kuo skubiau sukurti veiksmingą kontrolės sistemą, kaip, pavyzdžiui, pasielgė slovakai. Nekokybiškų, nesertifikuotų langų gamintojai ten baudžiami milijoninėmis baudomis, o įmonės netenka licencijų“, – sakė A.Klimkevičius.
Nėra jokių garantijų
Jo žiniomis, Lietuvoje veikia tik lenkų įmonių atstovai, kurie priima užsakymus telefonu. Todėl užsisakant langus reikėtų pasidomėti, kur ir kaip jie gaminami, nuvykti į parduotuvę.
A.Klimkevičius patarė pareikalauti ir gaminio sertifikato, o sudarant sutartį įsitikinti, kas ir kokią atsakomybę prisiima už langų ir jų montavimo kokybę.
„Jeigu įmonė ne pati montuoja langus, o samdo patentininkus, jokių garantijų dėl langų kokybės nėra.
Vėliau paaiškėja, jog pareikalauti atsakyti už darbą apskritai nėra ko, nes po kelių mėnesių tokie gamintojai dažniausiai tiesiog išnyksta iš rinkos“, – tikino asociacijos direktorius.
Gaminių skirtumai
Pigus langas
* Plastikinio profiliuočio sienelės storis yra mažesnis nei 2,6 milimetro.
* Profiliuotis be metalo intarpo arba jis yra tik profiliuočio kampuose.
* Nėra selektyvaus stiklo.
* Stiklo paketas plonesnis nei 24 milimetrai.
* Kinų pagaminti varstymo mechanizmai.
Kokybiškas langas
* Europietiško standarto profiliuotis, kurio plotis ne mažesnis nei 70 milimetrų, o jo sienelių storis – ne mažesnis nei 2,8 milimetro.
* Profiliuotis sutvirtintas metaliniu intarpu.
* Vienas arba du selektyvūs stiklai.
* Sertifikuoti Europos gamintojų varstymo mechanizmai.