Azijos krizei ir Argentinos nuosmukiui 2002 m. labiausiai įtakos turėjo verslininkų įsiskolinimas imant paskolas užsienio valiuta. Kai išseko pajamų įplaukos ir krito Azijos valiuta, užsienio paskolos, sukeliančios laipsnišką smukimą ir naikinančios balansą, tapo daug didesne našta.
Visų pasaulio krizių motina
Pinigų krizę, o tiksliau – jos sąvoką sugalvojau, kai 1979 m. modernioje akademinėje literatūroje šia tema publikavau straipsnį. Ir kaip mėgstu sakyti, nuo to laiko reikalai judėjo gera linkme.
Tačiau niekada nesitikėjau to, kas vyksta dabar.
Skaičiau savo buvusio studento Stepheno Jeno, kuris šiuo metu yra vyriausiasis „Morgan Stanley“ valiutos strategas, pranešimus. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad nuo „Lehman“ griuvimo buvo matomi aiškūs pinigų krizės ženklai tiek viso pasaulio, tiek ir rytų Europos rinkose. Šį kartą tai ne vien Azijos ar Lotynų Amerikos krizė, o pasaulinė krizė.
Taip pat jis rašė: „Iki šiol pasaulinės krizės epicentras buvo Amerikos finansų sektorius. Tačiau aš baiminuosi, kad sunkus lėšų ir ekonomikos kritimas EM taps antruoju epicentru, ir turės žalingų padarinių išsivysčiusiam pasauliui“.
Jaučiuosi lyg vyrukas, kuriam buvo pasakyta „Pralinksmėk! Gali būti ir blogiau!“ Tačiau kai vyrukas pralinksmėjo, reikalai, žinoma, pablogėjo.
