O kur dar nusivylimas dėl infliacijos ir supratimo, kad mūsų išrinkta valdžia nieko pažangaus nesirengia daryti. Atslenka Didžiosios depresijos šešėlis. Bet krizės metu dažniausiai ateina ir didžiosios inovacijos. „Google“ išaugo būtent sprogus „Dot-com“ burbului, kaip tik dėl savo inovacijų krizės laikotarpiu (pagal „Business Week“ reitingus, „Google“ užima antrą vietą inovatyviausių įmonių sąraše).
Kitaip sakant, ekonominė krizė – tai dėkingas pakilimo takas drąsiai ir inovatyviai organizacijai visuotinės suirutės metu. Visi tikėjosi šios krizės, manė, kad ji ateis iš lėto, todėl buvo daromi minimalūs pasiruošimai, norint išsaugoti status quo. Bet pokyčiai atėjo šiek tiek greičiau ir aštresni.
Analizė ir sprendimai
Mažinti išlaidas yra normali organizacijos reakcija krizės metu. Pagrindinė daroma klaida yra išlaidų mažinimas neatlikus analizės, kur ir kaip jas reikėtų mažinti. Tada taupoma visur ir visada, užkertant kelius progresui. Dažnai dėl išlaidų mažinimo kenčia tyrimų ir plėtros departamentai, rinkodaros ir ryšių su visuomene biudžetai. Norima sutaupyti kuo daugiau lėšų, o ne identifikuoti tuos įmonės verslo segmentus, kuriems reikia pokyčių iš esmės. Krizė reikalauja globalios analizės, įgalinančios priimti toliaregiškus sprendimus, kur taupyti, o kur investuoti.
Inovacijos krizėje
Kokius pokyčius organizacijoje reikia inicijuoti krizės metu? Pirmiausia, akcentuojamas lankstumas darbo sistemose. Lankstumas yra būtina sąlyga, norint prisitaikyti prie pokyčių. Organizacijos gebėjimas prisitaikyti prie naujų sąlygų skatina ir darbuotojų lankstumą. Antra, tai drąsina ir stimuliuoja verslumą organizacijoje. Darbuotojai turi suprasti, kad seni vadovavimo metodai ir principai nepadės mums išspręsti naujų problemų.
Netradiciniai sprendimai ir inovatyvus mąstymas, ypač moderniųjų technologijų segmente, dabar tampa kažkuo daugiau. Tai tarsi šiek tiek primena dujų industriją, kai pirmosios elektros lemputės buvo pakabintos demonstracijai, arba karietų dardėjimą likus keliems metams iki įsivažiuojant „Ford“ automobilių masinei gamybai.
Dauguma mūsų gaunamos informacijos ateina per „Google“, „Facebook“ ar „MySpace“, kurių įtaka mūsų kasdieniniam gyvenimui tik didėja. Ar jie sėdi rankas sudėję krizės šešėlio metu? Tikrai ne! Dabartinės ekonominės krizės metu „Apple“ siūlo ir taip visokių įrengimų perpildytoms rinkoms savo iPhone, nes tai yra revoliucinis produktas, tai galimybė dar labiau atsiplėšti nuo konkurentų.
„HP Printing and Imaging“ kol kas toli nuo krizės. Ši kompanija generuoja milžiniškus pinigų srautus „HP“, nors ir rodydama kuklų 8 proc. augimą. Padalinys panaudojo tokias inovacijas, kaip „žalioji technologija“, manevruodami ekologiškumo tema visuomenėje. Tai jiems leido sėkmingai ir greitai keisti panašius produkto analogus pasaulio rinkose. Neseniai jie paskelbė susijungimą su „Tandberg“, siekdami patobulinti savo „Halo“ technologijas (vaizdo konferencijos). Tai platesnis įsiveržimas į rinką, siekiant taupyti pinigus kelionės išlaidoms.
Laikas ir konkretūs sprendimai parodys, koks požiūris vyrauja tarp Lietuvos įmonių, ar jos planuoja išnaudoti ekonominę krizę bandydamos eksperimentuoti netradiciniais sprendimais, o ne tik pasyviai gulti į dugną ir laukti išganingojo pavasario.
Organizacijos personalas krizės laikotarpiu
Ekonominės krizės metu negalima nepaminėti trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių darbuotojų atžvilgiu. Pasitaiko vis daugiau darbuotojų atleidimo atvejų, mažėja produktyvumas, suaktyvėja pasyvus laukimas, stengiantis nepakliūti administracijai į akis.
Iš tikrųjų darbuotojų atleidimas suteikia trumpalaikę paramą operacinėms išlaidoms, tačiau ilgainiui viskas apsigręžia ir trenkia smarkiau. Tačiau tai neišspręs problemos, jeigu neatliekama situacijos analizė: rinkos, produkto konkurencingumo, įgūdžių diegiant inovacijas.
Be to, tie darbuotojai, kurie pasilieka, yra veikiami priimtų personalo sprendimų: nyksta teigiama darbo atmosfera, krenta motyvacija. Daugelis atliktų tyrimų teigia, kad kompanijos, kurios priėmė sprendimus, vadovaujantis ilgalaikių tikslų atžvilgiu, ilgainiui pasiekė geresnius rezultatus.
Tokios kompanijos ieško inovatyvių sprendimų ir gauna rezultatus. Paaiškinimas: kai nusprendžiama nemažinti darbo jėgos, reikia ieškoti kitokių inovatyvių sprendimų, ir kai šie sprendimai daromi sėkmingai, pasiekiamas ekonominis pakilimas kompanijoje.
Geri darbuotojai gatvėje nesimėto, o išlaikyti gerus darbuotojus krizės metu, mažinant išlaidas ir žvalgantis atpirkimo ožių, tampa iššūkiu. Pažįstama jauna finansininkė man guodėsi prie pietų stalo, kad negali apsispręsti dėl darbo. Jau kelerius metus ji dirba vienoje įmonėje, ten viską susitvarkė, įsivedė darbą lengvinančias procedūras, bet dabar gavo finansiškai patrauklesnį pasiūlymą iš banko.
Norėtų pereiti, bet gaila palikti savo įdirbį ir kolegas. „Ten niekas nesikeičia, viską bandome spręsti kaip ir anksčiau, stovime vietoje“, – nuskambėjo argumentas. Jeigu organizacijoje yra kuriama kultūra su konkurencingumu ir inovacija, jaunas talentas galės išlikti gyvu ir aktyviu, jam nereikės žvalgytis aplinkui.
Darbuotojų optimizavimas ir motyvavimas pokyčiams
Reikia sugebėti įtikinti organizacijos darbuotojus, kad visada gali būti geriau. Pagal „Hay Group“ tyrimų rezultatus Ispanijoje, pagrindinės priežastys, kodėl jauni žmonės lieka dirbti Ispanijos kompanijose, buvo profesinis tobulėjimas (20 proc.), lyderystė (14 proc.) ir inovacijos (13 proc.). Šie duomenys stipriai nusveria tradicinį požiūrį, kad atlygis yra pagrindinė stimuliacija (tyrime 7 proc. respondentų atlygį išskyrė kaip svarbiausią).
Restruktūrizacija, darbuotojų kompetencijų tobulinimas, kūrybiškumo ir inovacijų skatinimas leidžia organizacijai prisitaikyti prie kitimų rinkoje bei nukreipti darbuotojų energiją inovatyviai paieškai naujų nišų organizacijos veiklai.
Gyventi, išvengiant mirties sukučio
Krizė atneša pokyčių, bet gyventi vis tiek reikia. Klausimas – tik kaip tai darysime? Vienos kompanijos netradiciniais sprendimais krizės metu tampa dominuojančiomis iš tokių kompanijų, kurios anksčiau buvo ties žlugimo riba, kitos, nespėjusios pritapti prie pokyčių, skelbia bankrotą, net nebandydamos žvalgytis alternatyvų.
Gal JAV krizė bus tas pirmas realus postūmis atsisakyti priklausomybės nuo naftos produktų – išpopuliarės ekologinės idėjos, ištekliais grįstos ekonomikos idėjos plėtotė. Gal Lietuvai tai bus praktiškas žingsnis į inovatyviąją vadybą ir technologijas – ne vien tik žodžiais, bet ir darbais.
Galima sekti daugumos pavyzdžiu, drastiškai mažinant išlaidas, laukiant pavasario ir konservatorių stebuklų reformose, tačiau vargu, ar tai pasiteisins. Tai daugiau tikslinga, kai siekiama stabdyti inovacijas ir progresą. Lėktuvų pilotai šį reiškinį įvardina kaip mirties sukutį be galimybių iš jo išeiti.
Galima ryžtingai ieškoti naujų inovatyvių sprendimų. Kiekvienai kliūčiai yra bent penkiolika sprendimo būdų, problema glūdi žmonėse – ar jie norės tų sprendimo būdų ieškoti, ar verčiau sustings ir pasyviai lauks šviesesnio rytojaus.