Vilnietė gydytoja Aušra Raškauskienė (36 m.) praėjusį mėnesį buvo priversta atsisakyti loterijoje laimėtos kelionės į Maltą.
Loterijos rengėjai savo lėšomis apdraudė visus laimėtojus, vykstančius į kelionę. Vasaros pabaigoje pasijutusi nėščia moteris nutarė apsidrausti papildomai nuo persileidimo ar pirmalaikio gimdymo.
Paskambinusi į bendrovę „Ergo Lietuva“, kur buvo apdrausti visi kelionės į Maltą dalyviai, ji išgirdo, kad nėščios moterys nedraudžiamos.
Po to A.Raškauskienė kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, siekdama išsiaiškinti, ar nėščios moterys nėra diskriminuojamos.
Atsisakė vykti ir vyras
Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro direktoriaus pavaduotoja dirbanti A.Raškauskienė jautėsi gerai, tačiau ji žino, kad kylant ir leidžiantis lėktuvui nėščiai moteriai atsiranda rizika persileisti.
Todėl medikė nutarė atsisakyti laimėtos kelionės. Tai padarė ir kartu turėjęs vykti medikės sutuoktinis.
Pasijuto kaip tundroje
A.Raškauskienė sutinka, kad nėščia moteris turėtų mokėti didesnį draudimo mokestį, nes rizika susirgti kelionėje kur kas didesnė. Tačiau, pasak medikės, moteris neturėtų jaustis „kaip tundroje“.
„Visi nuolat kartoja, kad nėštumas – ne liga, ir draudimo kompanijos dėl nėštumo nedraudžia. Bet juk persileidimas – tai grėsminga būklė moteriai, o pirmalaikio gimdymo atveju – taip pat ir jos kūdikiui“,- sakė A.Raškauskienė.
Todėl vilnietė ir kreipėsi į Aušrinės Burneikienės vadovaujamą tarnybą, norėdama išsiaiškinti, ar ši institucija gali ką nors nuveikti moterų labui.
Už persileidimą atlygintų
„Lietuvos rytui“ paskambinus „Ergo Lietuva“ nurodytu informacijos telefonu, malonus moteriškas balsas paaiškino, kad jų bendrovė neteikia paslaugų, susijusių su nėštumu.
„Kažin ar tokią riziką prisiims kuri nors draudimo bendrovė“, – suabejojo informatorė, pasiteiravus, kur turėtų kreiptis nėščioji.
Tačiau „Ergo Lietuva“ civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto ir sveikatos skyriaus vadovas Rimvydas Pocius patikino, kad jų bendrovės taisyklėse numatyta atlyginti medicinines išlaidas, susijusias su užsienyje staiga atsiradusiomis nėštumo komplikacijomis. Į šią sąvoką įeina ir persileidimas.
Pavyzdžiui, pernai vasarą įmonė sumokėjo 500 eurų už gydymo išlaidas dėl moteriai gresiančio persileidimo.
Keliaudama po Olandiją nėščioji buvo priversta kreiptis į gydytojus, nes pradėjo kraujuoti.
Nepataria keliauti
„Ergo Lietuva“ neatlygina tik išlaidų už apžiūrėjimą ir gydymą dėl nėštumo, už nėštumo nutraukimą, gimdymą bei ligas po gimdymo.
R.Pocius tvirtino nežinąs, kodėl bendrovės darbuotojai teikia ne tokią konsultaciją, kokios reikėtų.
„Ergo Lietuva“ skyriaus vadovas priminė, kad medikai nepataria besilaukiančioms moterims keliauti, ypač lėktuvu, nes tai gali sukelti nepageidaujamų komplikacijų.
* * *
Skundą atmetė dėl pilietybės
Prieš šešerius metus lygių galimybių kontrolierė A.Burneikienė atmetė panašų skundą, neįžvelgusi pažeidimo.
Vykdama į sesers vestuves Vokietijoje trečio vaiko besilaukianti vertėja D.Pilinkienė tuomet apėjo tris draudimo bendroves, kur teigė patyrusi įžeidinėjimų. Bendrovių darbuotojai netgi be užuolankų aiškino perpratę jos ketinimus gimdyti Vokietijoje už jų pinigus.
Tačiau visos trys bendrovės kontrolierei aiškino atsisakiusios sudaryti sutartį su D.Pilinkiene ne dėl jos nėštumo, o dėl pilietybės. Moteris turėjo dvigubą, Lietuvos ir Vokietijos, pilietybę. Todėl sudaryta jos draudimo sutartis būtų galiojusi visose Europos šalyse, išskyrus Lietuvą ir Vokietiją.
A.Burneikienė tepasiūlė draudimo bendrovių vadovams atkreipti dėmesį į klientų aptarnavimo kultūrą.
* * *
Gali tik paraginti
Audrius Linartas, Lietuvos draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas
„Europos Sąjungos šalyse privaloma medicininė pagalba bet kokiu atveju turi būti suteikiama visiems, kas Lietuvoje yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu.
Nenorinti vykti į užsienį be draudimo apsaugos nėščioji galėtų kreiptis į draudimo bendrovę ir prašyti, kad į sutartį persileidimas ar pirmalaikis gimdymas būtų įtraukti kaip išskirtinės sąlygos, taikomos individualiam klientui. Tokia galimybė numatyta draudimo įstatyme.
Bendrovė neturėtų vienareikšmiškai atsisakyti drausti moterį tik todėl, kad ji yra nėščia. Dėl to ji jokiu būdu neturi būti ignoruojama ar diskriminuojama.
Bet tai nėra paprastas klausimas. Draudimo įmonės akimis, nėštumas – specifinė rizika.
Tais atvejais, kai draudikai sunkiai tą riziką įvertina, jie būna nelinkę apskritai drausti.
Mes, kaip priežiūros institucija, galime tik paraginti draudimo bendroves naudotis tokia proga, nes tai tam tikra specifinė klientūra, kurios lūkesčiai taip pat turi būti tenkinami.
Beje, kitose ES šalyse irgi yra nedaug bendrovių, kurios draudžia tokią kelionių metu galimą patirti riziką“.