– Įsivaizduokite, kad reikia šešiamečiam vaikui išaiškinti, ką jūs veikiate. Ką pasakotumėte?
– Geras klausimas. Bandyčiau pateikti tokį pavyzdį: jei sugalvojome, kad statysime namą, reikia nuspręsti, kokio dydžio jis bus, kiek laiko jį statysime, ir ar liks pinigų nuvažiuoti į Disneilendą, kai namas bus baigtas. Tuomet suplanuosime, ką ir kada statysime, kad pirmiausia nepastatytume namui stogo, o ant jo – sienų. Nuolat prižiūrėsime, ar viskas vyksta taip, kaip buvome sugalvoję. Kai namas bus baigtas – vyksime į Disneilandą.
Tačiau apie darbą nelengva paaiškinti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Visi turi savitą supratimą, kas yra projektai. Tačiau dar dažniau žmonės manęs klausinėja, kaip telefone įsijungti internetą, ar galima skambinti į „Skype“, kaip išsiųsti elektroninį laišką telefonu. Smagu, kad kai kurie mano, kad biure mes nuolat turime medaus – iš tikrųjų kartais jo turime, pavyzdžiui, „Bitės“ vardo dienos proga.
– Kokie keliai atvedė į darbą „Bitėje“?
– Iš pradžių dirbau kitoje bendrovėje, vienoje iš „Bitės“ partnerių – kartu rengėme bendrą projektą.
Telekomunikacijos man visada atrodė labai konkurencinga, atvira naujovėms sritis. Technologijoms niekada nebuvau abejingas – dar paauglystėje aktyviai domėjausi. Dabar pačiomis naujausiomis technologijomis, tokiomis kaip „Vodafone Mobile Connect“, naudojuosi kasdien.
Pradėjęs dirbti supratau, kad ši sritis dar dinamiškesnė ir konkurencingesnė, nei atrodė prieš tai, todėl man – tai labai įdomus, iššūkių kupinas darbas. Be to, „Bitėje“ jaučiuosi įvertintas.
– Jau nuo vaikystės svajojote dirbti su technologijomis susijusį darbą?
– Vaikystėje svajojau apie Betmeno automobilį, kaip ir daugelis klasės draugų. Jei rimtai, svajonių buvo daug ir įvairiausių: kai turėjau „ereliuką“, taupiau pinigus dviračiui su 18 pavarų, o vėliau svajojau turėti kompiuterį, lankyti bėgimą ir patekti į respublikinę olimpiadą, studijuoti Vilniaus Universitete. Visada norėjau užaugęs dirbti įmonėje, kur reikėtų daug kalbėti angliškai. Ši svajonė tikrai išsipildė – angliškai tenka bendrauti tikrai daug.
– Kas buvo sunkiausia pirmąsyk įžengus pro darbovietės duris?
– Pirmiausia nustebino žmonių gausa, o dar labiau jų – sugebėjimas valdyti didžiulį informacijos kiekį ir klientams dar nebaigus klausimo, jau turėti prieš akis išsamų atsakymą.
Įsisavinti didžiulį informacijos kiekį buvo pirmasis iššūkis. Teko pagalvoti, kaip vadovauti kolegoms, su kuriais anksčiau teko dirbti toje pačioje komandoje. Dabar didžiausias iššūkis – įvertinti projektų atnešamą naudą įmonei ir sudėlioti jų prioritetus, nes vienu metu įmonėje vyksta po keliasdešimt skirtingų ir nelengvai palyginamų projektų. Tačiau iššūkių nebijau, nes kiekvienas jų suteikia naudingos patirties.
– Ką telekomunikacijų versle reiškia komanda?
Mano darbas yra komandinis ir tik komandinis – neįmanoma įgyvendinti projekto, jeigu prie jo dirba tik vienas žmogus arba daug žmonių, neturinčių bendro tikslo. Smagu, kad „Bitėje“ dirbančių panašios vertybės, požiūris į gyvenimą ir bendrą tikslą. Juokaudami save vadiname „Bites“ tipo žmonėmis.
– Kas padeda sunkiais momentais?
– Vis prisimenu populiaraus rašytojo Robino Sharmos patarimą neprisiimti visų darbų ant savo pečių ir nedaryti visko vienam. Visada reikia pasikliauti komanda. O į situaciją pažvelgti naujai dažnai padeda sportas. Nors kūnas sportuojant netenka jėgų, tačiau tai atgaivina protą. Tada galima į situaciją pažvelgti tarsi atsitraukus vienu žingsniu.
– Koks Jums pats sunkiausias darbo dienos laikas – kada nelengva susikaupti?
– Nemėgstamiausias dienos laikas – turbūt pirmos 15 minučių po pietų (juokiasi). Tuomet atsiverčiu „to–do“ (angl. – „reikia padaryti“) sąrašą. Tai padeda „įsivažiuoti“ į normalų ritmą. Tačiau paskutinė diena prieš atostogas visada trunka ilgiau nei planuota.
– Koks Jūsų gyvenimas po darbo?
– Esu vedęs protingą ir gražią merginą. Tačiau tėvystės atostogomis pasinaudoti dar neteko. Po darbo ir savaitgaliais mėgstu žaisti golfą – šis žaidimas padeda atsipalaiduoti. Maksimali koncentracija, reikalinga norint tiksliai smūgiuoti, į šalį nuveja nereikalingas mintis. Be to, visuomet smagu pabendrauti su kitais golfo žaidėjais. Dar viena atgaiva – savaitgaliai Nidoje arba Druskininkuose.
Domiuosi hibridiniais automobiliais (varomais benzinu ir elektra), mėgstu keliauti. Taip pat kelis kartus per savaitę man būtina IT naujienų injekcija.
Su draugais dažnai žaidžiame „Risk“ ir „Monopoly“ stalo žaidimus – smagu kurti skirtingas taktikas žaidžiant su skirtingais žmonėmis, strateguoti, kaip nukreipti varžovų dėmesį ir laimėti prieš juos. Iš muzikos atlikėjų mėgstamiausias – Sting, o grupė – legendiniai rokeriai „U2“.
– Kokias knygas skaitote?
– Mėgstu „verslo“ literatūrą ir žinomų žmonių autobiografijas. Pirmiausia – jos įkvepia ir motyvuoja, o antra – lengvai galima atrasti naudingų patarimų sau, pagalvoti ką galėčiau daryti efektyviau. Paskutinė perskaityta knyga – garsiojo verslininko Richardo Bransono autobiografija „Nekaltybės praradimas“, kita knyga turbūt bus Jacko Welsho „Tiesiai iš širdies“.