Kreipdamasis į verslininkus valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, per tris pirmuosius šių metų ketvirčius Lietuvos eksportas padidėjo trečdaliu. Pasak prezidento, tai nuteikia optimistiškai ir leidžia tikėtis, kad ir sulėtėjus ekonomikos augimui, Lietuva gebės konkuruoti tarptautinėje prekyboje.
„Lietuvos eksporto prizus teikiu su viltimi, kad ir toliau būsime atvira, didelį eksporto potencialą turinti valstybė. Naujų rinkų paieška ekonominiu sunkmečiu tampa ypač svarbiu, o gal ir lemiamu verslo išlikimui veiksniu. Todėl skatinu Lietuvos verslininkus skirti tam kuo daugiau jėgų, nes naujos rinkos garantuotų naudą ir jūsų įmonėms, ir visai valstybei“, - sakė šalies vadovas.
Kalbėdamas apie moteris verslininkes prezidentas V.Adamkus pabrėžė, kad visuomenei būtina įveikti stereotipus ir sudaryti galimybes moterims užimti lygiavertes pozicijas visose veiklos srityse, neišskiriant ir verslo.
„Džiugu, kad mūsų moterys tai sėkmingai realizuoja ir Pasaulio valstybių konkurencingumo reitinge Lietuva užima antrąją vietą pagal moterų vadovaujamose pozicijose skaičių. Kol kas moterų verslininkių yra mažiau nei vyrų, tačiau jų nuolat daugėja. Šiame kontekste ir sveikinu Lietuvos metų verslininkes, linkėdamas tęsti pradėtus darbus ir drąsiai įgyvendinti naujas iniciatyvas“, - sakė valstybės vadovas.
Prezidento V.Adamkaus nuomone, įmonės, pelniusios „Sėkmės žingsnio“ apdovanojimus, šiandien galėtų būti kovos su ekonominiais iššūkiais pavyzdys visiems Lietuvos žmonėms.
„Jos ėmėsi naujų iniciatyvų, drąsiai jas įgyvendino ir įsitvirtino rinkoje. Kertiniai tokių laimėjimų akmenys – išradingumas ir inovatyvumas“, - sakė šalies vadovas.
Prezidentas atkreipė dėmesį į akivaizdžias problemas, susijusias su verslo aplinka ir verslo reguliavimu. Pasak valstybės vadovo, iki šiol ne viskas padaryta, kad įmonės išvengtų biurokratinių kliūčių bei mokestinės aplinkos problemų ir galėtų sklandžiai dirbti.
„Apmaudu, tačiau iki šiol verslui didelę įtaką daro ne patys geriausi politiniai sprendimai. Naujosios Vyriausybės laukia daug sudėtingų uždavinių, o pirmiausias – kitų metų biudžeto suformavimas, išlaidų apribojimas ir taupymas. Visi šie dalykai glaudžiai susiję ir itin svarbūs siekiant padidinti Lietuvos konkurencingumą. Tikiuosi, kad pagaliau atėjo laikas priimti būtinus sprendimus, ir kad tai jau pirmaisiais darbo mėnesiais padarys naujoji Vyriausybė“, - sakė V.Adamkus.
Valstybės vadovas išreiškė viltį, kad globalūs finansų rinkų iššūkiai bei vietinės Lietuvos ekonomikos ir energetikos problemos ne sužlugdys, o sustiprins ir užgrūdins šalies verslininkus.
Nacionalinį eksporto prizą laimėjo UAB „Mažeikių nafta“. Pagal šių metų I-III ketvirčio duomenis „Mažeikių nafta“ buvo didžiausias Lietuvos eksportuotojas. Kompanija per šį laikotarpį eksportavo 75,4 proc. visos produkcijos.
Metų verslininkės/vadovės prizas atiteko:
Gražinai Garuolienei - nekilnojamojo turto agentūros UAB „Verslavita“ vadovei;
Vidai Maišėnienei - IĮ „Vidista“ vadovei;
Palmirai Sirusienei - UAB „Noriu darbo“ direktorei.
Apdovanojimas „Sėkmės žingsnis 2008“ atiteko:
UAB „Vilpros pramonė“ (Vilniaus raj.). „Vilpros pramonė“ yra vienintelė Baltijos šalyse įmonė, gaminanti dūmtraukius. Įmonė priklauso „Vilpra“ įmonių grupei.
Pagrindinės įmonės eksportuojamos prekės – dūmtraukiai ir įdėklai į kaminus iš nerūdijančio plieno. Per pirmus šių metų ketvirčius eksporto į ES šalis apimtis buvo 1 283 000 Lt, o tai yra keturis kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
UAB „Hispack Baltic“ (Kaunas). Vadovas Raimondas Matijošius, įmonė įkurta prieš metus, pagrindinė į užsienį eksportuojama produkcija – gaminiai iš plastiko. Per tris šių metų ketvirčius eksportas į ES šalis sudarė net 96 proc. visos apyvartos.
AB „Kretingos grūdai“ (Kretinga). Generalinis direktorius Ovidijus Bartkus. Į užsienį įmonė eksportuoja baltyminius vitamininius papildus paukščiams. Per I-III šių metų ketvirčius produkcijos eksportuota 39 proc. daugiau nei per tą patį 2007 metų laikotarpį. 2008 metų sausio–rugsėjo mėnesiais įmonė investavo 846 tūkst. Lt į gamybinio ir technologinio proceso modernizavimą, automatizavimą ir kitų priemonių pirkimą.
