Kiek ir kada tiksliai didės akcizai, dar nenuspręsta, tačiau užsimenama, kad stipriesiems gėrimams akcizas taps panašus į taikomą Lenkijoje.
Tai reiškia, kad 0,5 litro butelis degtinės pabrangtų 2-4 litais.
Planai liko popieriuje
Alkoholiniams gėrimams akcizo mokestis didėjo jau nuo šių metų pradžios.
Buvo tikimasi, kad 2007-aisiais į biudžetą stipriųjų gėrimų gamintojų sumokėta 650 mln. litų suma šįmet bus 20 proc. didesnė.
„Pasižiūrėkime, kas vyksta: per tris ketvirčius akcizo surinkta tik 6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Tuo tarpu pranešimų apie konfiskuotą nelegalų alkoholį padaugėjo 400 proc.“, – piktinosi Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Jo nuomone, akcizo mokestį stipriesiems gėrimams reikėtų netgi mažinti, nes jų parduodama vis mažiau, o šešėlinė rinka plečiasi.
„Jei bent keliais procentais vėl bus didinamas akcizas, mūsų pramonės laukia toks smūgis, kokio kai kurie gamintojai gali nepakelti“, – grasino L.Vilimas.
Šiuo metu Lietuvoje galioja 38,4 lito už litrą etilo alkoholio akcizo mokestis. Už pusę litro 40 laipsnių stiprumo degtinės valstybei jo atitenka beveik 7,7 lito.
Žada naikinti lengvatą
Koalicija taip pat užsimojo prieš smulkiuosius aludarius, ketindama jiems panaikinti akcizo lengvatą.
„Beveik visus metus mokame lengvatinį akcizo mokestį, tik gruodžio mėnesį kartais tenka mokėti visą tarifą.
Jei lengvata bus panaikinta, nebeuždirbsime nei sviestui, nei duonai, ką jau kalbėti apie investicijas“, – skundėsi Biržų alaus daryklos „Ponoras“ savininkas Gediminas Spalvis.
Šiuo metu šalyje galiojantis akcizas alui – 7,7 cento už vieną procentą tūrinės alkoholio koncentracijos litre.
Tai reiškia, kad už pusės litro butelį 5 laipsnių stiprumo alaus gamintojas moka 19,25 cento.
Tos daryklos, kurių pajėgumai siekia iki 8 mln. litrų per metus, už pirmąjį milijoną litrų moka perpus mažiau – 9,625 cento už pusę litro 5 proc. stiprumo alaus.
„Mes pagaminame apie milijoną litrų per metus, todėl ši lengvata – vienintelis būdas išgyventi.
Veikiame kone 20 metų, įmonėje dirba apie 30 žmonių. Jeigu jos neteksime, reikės uždaryti bendrovę, o žmones atleisti“, – aiškino G.Spalvis.
Riba – pernelyg aukšta
Tiesa, tokia lengvata naudojasi ir gerokai didesnės alaus daryklos – „Kauno alus“, „Vilniaus alus“, „Vilkmergės alus“, kuriose alus gaminamas ne vien tradiciniu, bet ir pramoniniu būdu.
Lengvata smulkiesiems aludariams galioja visoje ES.
Tačiau Lietuvoje taikoma itin aukšta 8 mln. litrų per metus gamybos riba, skirianti mažąją įmonę nuo didžiosios.
Daugelyje ES valstybių šis limitas siekia 1-3 milijonus litrų per metus.
Tuo tarpu Vokietijoje jis yra iki 20 mln. litrų, tačiau šioje šalyje galioja kitokia skaičiavimo sistema – kuo įmonė smulkesnė, tuo lengvata didesnė, ir atvirkščiai.
Lietuvoje lengvata piktnaudžiaujama ir steigiant kelias smulkias įmones, kurios priklauso vienam savininkui. Tokiu atveju lengvata taikoma visoms bendrovėms.