Geriau nenueiti į kiną, teatrą ar vandens parką nei mažiau pirkti alkoholinių gėrimų ir rūkalų. Taip Lietuvos gyventojai nutarė elgtis prasidėjus finansų ir ūkio krizei.
Informacijos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Nielsen“ atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo: vartotojų ateities lūkesčiai smunka, todėl laikas veržtis diržus.
Klientus vilios kitaip
Sunkūs laikai ateina kavinių, restoranų ir kitų pasilinksminimo įstaigų savininkams.
Mat net 64 proc. apklausos dalyvių nurodė ketinantys mažinti išlaidas pramogoms mieste.
„Tai mes jau šiek tiek pajutome. Todėl skubame diegti naujas lojalumo programas, kavinėse už mažesnę kainą siūlyti dienos pietus.
Tai pirmiausia darome regionuose, kur žmonės išlaidas ėmė riboti labiau nei didmiesčiuose“, – pripažino maitinimo įstaigų tinklo „Čilija“ marketingo vadovas Mindaugas Gumauskas.
Tiesa, jo nuomone, į krizę galima žvelgti ir kaip į didesnių galimybių plėsti verslą laikotarpį.
Nuosmukis – laikinas?
Kol kas žiūrovų nestinga nei populiariausiuose teatro spektakliuose, nei koncertuose ar kine. Tačiau ateityje padėtis gali pasikeisti.
„Rudenį buvo šioks toks nuosmukis, tačiau tai susiję su repertuaru. Dabar, pasirodžius seniai lauktiems filmams, žiūrovai vėl plūstelėjo į sales.
Ar tas pat išliks ir toliau, niekas nežino.
Mano nuomone, kinas, į kurį bilietas kainuoja iki 16 litų, išlieka pigiausia pramoga.
Jei žmonės pradės taupyti, pirmiausia kentėsime ne mes, o vandens parkų savininkai ar brangių koncertų rengėjai“, – įsitikinęs „Forum Cinemas“ atstovas Dainius Beržinis.
Koncertų rengėjai ar vandens parkai kol kas taip pat nesiskundžia katastrofiškai mažėjančiu klientų skaičiumi, tačiau ar to nebus ateityje, niekas nenori dėti galvos.
Ydų nenori atsikratyti
55 procentai apklaustųjų nurodė, kad ketina mažinti išlaidas naujiems drabužiams. Bet parduotuvių tinklo „Apranga“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas mano, jog pasiduoti pesimizmui per anksti.
„Kol kas neturime konkrečių skaičių.
2009-ųjų prognozes skelbsime tik šių metų pabaigoje, tuomet ir matysime visas tendencijas“, – sakė „Aprangos“ vadovas.
Gera žinia alkoholio gamintojams: taupyti svaigiųjų gėrimų sąskaita ketina tik 21 proc. apklausos dalyvių.
Paradoksas, bet pirkti pigesnius maisto produktus rengiasi net 31 proc., rečiau važinėti automobiliu – 30 proc.
Tas pat ir dėl rūkalių – tik 11 procentų apklaustųjų pareiškė krizės metu mažiau vartosiantys tabako gaminių.
Pirmasis smūgis – šildymas
Apklausoje dalyvavę Lietuvos vartotojai patys pripažino dar nepajutę krizės padarinių.
Net 94 procentai apklaustųjų mūsų šalyje teigė, kad pinigų būtiniausioms išlaidoms pakanka, nors viso pasaulio vidurkis – tik 88 proc.
Tačiau labiausiai lietuviai nerimauja dėl šildymo, brangsiančių dujų ir elektros sąskaitų.
Pagal tai mūsų šalis užima pirmąją vietą Europoje: net 31 procentas apklaustųjų teigė, kad didžiausias nerimo šaltinis – augančios dujų, elektros ir šildymo kainos.
Latviai – pesimistai
Tarp Baltijos šalių vartotojų niūriausios nuotaikos – Latvijoje. Tai suprantama: šiai valstybei finansų krizė smogė anksčiausiai ir bent kol kas smarkiausiai.
Net 72 procentai Latvijos gyventojų mano, kad per artimiausius 12 mėnesių jų šalis neturi galimybių įveikti krizės.
Lietuvoje pesimistų – 65 proc., Estijoje – 54 proc. visų apklaustųjų.
52 pasaulio šalyse vartotojų pasitikėjimo indeksą tirianti bendrovė „Nielsen“ nustatė, kad net 90 proc. Baltijos šalių gyventojų mano, kad jų valstybės patiria recesiją. Pasaulio vidurkis – 63 procentai.
„Didžioji dalis žmonių pripažįsta, kad recesija jau prasidėjo, tačiau taupymo vajus – dar ne. Vis dar juntama inercija, kuri skatina prekybą“, – aiškino „Nielsen“ vadovas Baltijos šalims ir Baltarusijai Artūras Urbonavičius.
Nukentėjo net norvegai
Kol kas kai kuriose pasaulio šalyse – Indijoje, Danijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Indonezijoje ir kitose vartotojų pasitikėjimo indeksas viršija 100 punktų ribą, kuri reiškia, kad vartotojų lūkesčiai yra teigiami.
Tas pat ir Norvegijoje, kur jis siekia 109 punktus, nors per metus nusmuko net 26-iais.
„Nors Norvegija ir Danija išlieka tarp lyderių, jų vartotojai taip pat jautriai reaguoja į gresiančią pasaulinę krizę.
Pavyzdžiui, norvegus išgąsdino rekordinė per dvidešimt metų infliacija – spalio mėnesį ji siekė 5,5 procento. Tai lėmė išaugusi elektros kaina“, – sakė A.Urbonavičius.
Didžiausi pesimistai – latviai
* Vartotojų pasitikėjimo indeksas mažėja visose Baltijos šalyse. Per metus Lietuvoje jis smuko nuo 94 iki 76 punktų, Estijoje – nuo 93 iki 73, Latvijoje – nuo 94 iki 65. Pasaulio vidurkis – 84.
* Vartotojų pasitikėjimo indeksas atspindi, kaip žmonės vertina ekonomikos perspektyvas, ar rengiasi didinti vartojimą. Neutrali jo vertė – 100 punktų. Kuo indeksas didesnis, tuo lūkesčiai – geresni.