Įdomybės prasidėjo, kai mėnesio pradžioje vienas didžiausių JAV kreditinių kortelių gamintojų „American Express“ pranešė, kad atleis 10 proc. darbuotojų, o tai apie 7 tūkst. žmonių ir įšaldys algas. Iki 2009 metų „American Express“ tikisi išlaidas sumažinti apiei 2 mlrd. eurų.
Įdomiausia, kad praėjus vos kelioms dienoms po naujojo kaštų taupymo plano pristatymo, įmonė pateikė prašymą tapti banku, nes taip galėsianti lengviau pritraukti kapitalo. Tapęs komerciniu banku „American Express“, kaip ir žadėjo, puolė „pritraukinėti kapitalo“, tik ne iš fizinių ar juridinių asmenų, o iš JAV finansinių rinkų gelbėjimui parengto valstybės iždo. Mat banko holdingo statusas garantuoja įmonei priėjimą prie „pigių pinigų“ dalybų.
Pasekę „American Express“ pavyzdžiu, prie JAV gelbėjimo „krepšelio“ bando prisikasti net ir ne amerikinio kapitalo įmonės. Nyderlandų draudimo bendrovė „Aegon“ pateikė prašymą perimti Merilendo valstijos banką „Suburban Federal Savings Bank“. “Aegon” atstovai pareiškė, jog kai tik JAV valdžios institucijos sandėriui pritars, šis iškart prašys iš gelbėjimo plano skirti bendrovei 800 milijonų dolerių.
„Financial Times“ duomenimis, „Aegon“ būstinė Hagoje dar visai neseniai Nyderlandų karalystės buvo paremta 3 mlrd. eurų. Kam riboti save viena „pašalpa“, kai gali paimti dvi?
Pastarasis žingsnis pažadino ir JAV draudimo bendroves, kurios jau taikosi į vieną ar kitą kredito įstaigą, kad tik galėtų gauti priėjimą prie pigių pinigų.
Kalbos apie JAV gelbėjimo planą nurimo, vos tik jam įsigalėjus. Akivaizdu, kad planui vykdyti ar priežiūrėti niekas tiek daug dėmesio neskiria, o gal ir nenori skirti.
Valdžiai praslydo pro akis tai, kad vienai didžiausių JAV bankų grupei „Bank of America“ iš gelbėjimo plano buvo atskaičiuota 50 mlrd. dolerių, o šie pinigai buvo panaudoti apsipirkimams Kinijoje. „Bank of America“ padidino turimų „China Construction Bank“ akcijų kiekį iki beveik 45 mlrd. akcijų, kurių bendra vertė siekia 24 milijardus dolerių.
Ar tokia gelbėjimo plano paskirtis?