Iš valstybės biudžeto finansuojamos ministerijos, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos jau savaitę negauna pinigų, skirtų atsiskaityti už įvairias paslaugas ir įsigytą turtą.
Lapkričio pradžioje Finansų ministerija pervedė lėšas tik darbuotojų algoms ir „Sodros“ mokesčiams susimokėti.
Todėl neaišku, iš kur reikės gauti pinigų mėnesio pabaigoje sumokėti už elektrą ir patalpų šildymą.
Laikinasis finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, kad valstybė susidūrė su lėšų stygiumi. Vakar jis „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad šalies institucijos ir joms pavaldžios įstaigos šįmet pinigų gaus mažiau, nei buvo planuota.
Nesitiki, kad padėtis pagerės
Lapkričio 11 d. R.Šadžius pasirašė įsakymą, kuriuo nurodoma apriboti biudžeto lėšų skirstymą. Toks sprendimas priimtas, nes šių metų biudžetas negauna planuotų pajamų.
Valstybės biudžete spalio pabaigoje trūko 575 mln. litų. Finansų ministerija prognozuoja, kad situacija nesikeis iki metų pabaigos.
Mokėjimai už įvairias paslaugas ir pirkinius daugeliui institucijų buvo sustabdyti praėjusios savaitės pabaigoje.
Gali išjungti elektrą
Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykla pinigų iš Finansų ministerijos laukė lapkričio 11-14 dienomis. Tačiau gavo ne visą sumą. Jos užteko tik atlyginimams ir socialinio draudimo mokesčiui. Kita dalis – 82 tūkst. litų, kurių reikia mokyklos veiklai, nebuvo pervesta.
„Artėja mėnesio pabaiga, reikės mokėti už elektrą, šildymo paslaugas. Nežinau, ką mes darysime. Gerai, kad bent visus didžiausius projektus baigėme anksčiau“, – nerimavo mokyklos vadovas Teodoras Kazakevičius.
Grasinimų išjungti elektrą mokykla sulaukia pavėlavusi apmokėti sąskaitas bent kelias dienas.
Dar blogiau jaučiasi Trakų pilyje įsikūrusio Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. Muziejus nesulaukia ne tik visos biudžeto dotacijos, bet ir pinigų, kuriuos surinko už parduotus bilietus, pilies patalpų nuomą.
„Du trečdalius reikalingų lėšų užsidirbame patys. Iš jų mokame darbuotojams atlyginimus, už elektrą, kuria šildomės patalpas, kitas paslaugas, pirkinius, naujas ekspozicijas. Bet dabar šių pinigų negauname“, – apgailestavo V.Poviliūnas.
Valstybė muziejui skolinga daugiau kaip 0,5 mln. litų.
Užgulė ministerijas
Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai šiandien renkasi į posėdį. Jame laužys galvą, kaip baigti metus, jei valstybės įstaigų finansavimas nepagerės.
„Pinigų pervedimai sutriko praėjusią savaitę. Mes sulaukiame daugybės skambučių iš mums pavaldžių įstaigų. Visi klausinėja, kas atsitiko“, – teigė Švietimo ministerijos valstybės sekretorius Dainius Numgaudis.
Sunerimę dėl vėluojančių pinigų įvairių institucijų vadovai ir buhalteriai telefonais pradėjo atakuoti ir kitas ministerijas. Kultūros ministerijos atstovai baiminasi, kad sustabdžius finansavimą bus prarasti 42 mln. litų, kuriuos šiemet planuota išleisti įvairiems projektams.
„Pinigus kol kas dar gauname. Kasdien klausiu darbuotojų, ar atsiskaitymai nevėluoja. Bet vieną dieną tai turėtų prasidėti. Pinigų trūksta, o šių metų valstybės biudžeto jau niekas netikslins“, – pripažino laikinasis sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas.
Pinigų trūksta ir Susisiekimo ministerijai pavaldžioms įstaigoms. Jos vadovai dar tikisi, kad mokėjimo sutrikimai yra laikini ir už kelininkų atliktus darbus bus atsiskaityta.
Prioritetas – įmokos ES
Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, trūkstant pinigų pirmiausia grąžinama valstybės skola, pervedamos įmokos į Europos Sąjungos biudžetą.
Po to mokami atlyginimai, socialinio draudimo mokestis ir pašalpos. Pinigai investicijoms, įvairiems pirkiniams yra sąrašo gale.
„Jeigu mes nustotume mokėti įmokas į Europos Sąjungos biudžetą, Europa tai traktuotų kaip signalą, kad Lietuva tampa nemokia šalimi. Dėl to mums niekas neskolintų“, – apie prioritetus kalbėjo R.Šadžius.
Kol kas negirdėjo skundų
„Mes kiekvieną savaitę sudarome mokėjimų planą.
Pagal turimas lėšas žiūrime, kam pirmiausia pervesti pinigus. Jei matome, kad koks nors projektas baigiamas, stengiamės jį apmokėti.
Jeigu projektas tik pradedamas, jo finansavimą verčiau sustabdyti. Kaip nors tikimės išvairuoti.
Negirdėjau nė vieno skundo, kad valstybės institucijoms neužtenka pinigų atsiskaityti už komunalines paslaugas. Žinoma, jei jos prisipirks naujų baldų, pinigų greičiausiai negaus“, – teigė R.Šadžius.
Panaši situacija Lietuvoje buvo susidariusi prieš dešimt metų, kilus Rusijos krizei.
Tuomet dėl lėšų trūkumo atsiskaitymai su paslaugas valstybės institucijoms teikusiomis įmonėmis gerokai vėlavo.
Valstybės išlaidų prioritetai
1. Įmokos į Europos Sąjungos biudžetą
2. Darbo užmokestis ir socialinis draudimas
3. Socialinės išmokos (pašalpos)
4. Dotacijos savivaldybėms
5. Prekių ir paslaugų naudojimas
6. Turto įsigijimas
7. Kitos išlaidos
Tokią lėšų skirstymo eiliškumo tvarką, valstybės biudžete trūkstant pinigų, 2008 m. spalio 14 d. nustatė Vyriausybė.