„Kalbų dažniausiai mokosi tik elitiniai įmonių vadovai, o kalbos
strategija atsiranda, tik jei vadovas tuo domisi. Tada ir finansai
atsiranda“ , - BNS ketvirtadienį kalbėjo E.Šleinotienė.
Jungtinės Karalystės Nacionalinių kalbų centro direktorė Anne Davidson
Lund BNS sakė, kad įmonės, ypač mažosios, praranda daug verslo sutarčių dėl
užsienio kalbų nemokėjimo.
„Taip, galima kalbėti anglų kalba, tačiau žmonės pavargsta nuo anglų
kalbos, ir verslo sandėris natūraliai gims su tuo žmogumi, kuris kalba tavo
kalba. Taip pat galima kalbėti ir per vertėjus, tačiau kai tarp žmonių nėra
tiesioginio kontakto, jie jaučia diskomfortą ir taip sandėrį užmegzti daug
sunkiau“, - BNS ketvirtadienį teigė ji.
A.D.Lund rėmėsi 2005 metais Kalbų centro atlikto tyrimo duomenimis, kai
apklausus 2000 įmonių iš Europos miestų paaiškėjo, kad 11 proc. respondentų
nesudarė sandėrio dėl menko kalbos mokėjimo. Tyrimas taip pat parodė, kad
vidutinis apklaustos įmonės nuostolis dėl prastų užsienio kalbų įgūdžių
siekia 325 tūkst. eurų (maždaug 1 mln. 122 tūkst. litų).
Nors tyrimas atliktas prieš trejus metus, britės teigimu, jo tendencijos
vis dar aktualios.
„Kalbų mokyme sprendimai priimami impulsyviai. Turime mažai tyrimų,
duomenų, kokios kalbos turėtų būti prioritetinės“ , - sakė A.D.Lund.
A.Šleinotienė pritarė tokiam teiginiui, sakydama, kad lietuviai kalbą
renkasi pagal emocijas. Rezultatas - dominuojanti anglų ir apleistos kitos
kalbos. Jos teigimu, lietuviai mokosi per mažai kalbų, o rusų, vokiečių,
lenkų, latvių kalbos turėtų atrasti ženklesnę vietą visuomenėje.
„Kalbų padėtis Lietuvoje nėra gera. Kalbas intensyviai mokosi
dažniausiai tik elitiniai vadovai“ , - kalbėjo ji, pridurdama, jog, viena
vertus, mokyklose buvo įvestas užsienio kalbos mokymas nuo pradinių klasių,
kita vertus - nėra parengtų specialistų.
Anot E.Šleinotienės, krizė ateinančiais metais palies ir kalbų mokymąsi.
„Finansinė situacija taip pat turi įtakos kalbų mokymuisi“ , - sakė ji, nors
pažymėjo, kad Europos šalių kontekste lietuviai su užsienio kalbų žiniomis
atrodo neblogai.
2005 metais „Eurobarometro“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva iš tirtų
25 ES valstybių užėmė penktą vietą pagal kalbų mokėjimo lygį. Bent vieną
užsienio kalba susikalbėti galėtų 90 proc. apklausoje dalyvavusių
lietuvaičių.
Tačiau lietuvių dažniausiai mokama užsienio kalba nėra kurios nors
Europos Sąjungos šalies kalba - tai nuo sovietmečio laikų likusi rusų
kalba.
79 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė mokantys rusiškai. Antrąją pagal
populiarumą anglų kalbą moka tik 26 proc. apklaustųjų, 17 proc. kalba lenkų
kalba. Beje, pastaroji, kaip ir rusų, yra gimtoji maždaug 7-iems proc.
Lietuvos gyventojų.
Europos kalbų lyderiu tyrime įvardintas Liuksemburgas, kur 99 proc.
respondentų sugebėtų susikalbėti bent viena užsienio kalba.