Grūdintis sporto klube, rinktis masažą ar skiepus, užkertančius kelią žmogaus papilomos virusui, sukeliančiam gimdos kaklelio vėžį, – tokią galimybę suteikia vis daugiau darbdavių, draudžiančių savo darbuotojus.
Skiepai nuo žmogaus papilomos viruso šalyje nėra kompensuojami.
Už tris skiepų dozes moterys turi mokėti apie 1,3 tūkst. litų.
Bet šie skiepai gali būti kompensuojami. Bendrovė „SEB gyvybės draudimas“ nuo kitų metų planuoja tokią vakciną įtraukti į savanoriškojo sveikatos draudimo paslaugų paketą.
Toks papildomas sveikatos draudimas darbdavio lėšomis galėtų prisidėti prie sergamumo gimdos kaklelio vėžiu mažinimo.
Bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ projektų vadovė Daiva Brogienė tvirtino, kad ši naujovė bus naudinga šalies moterims.
Šiuo metu darbdavio lėšomis apdraustos šioje bendrovėje moterys gali gauti gydymo išlaidų kompensaciją susirgusios ar patyrusios traumą, taip pat kompensuojamos odontologijos paslaugų, profilaktinio sveikatos tikrinimo privačiose klinikose išlaidos.
Skiepytis taip pat įmanoma, bet ne nuo žmogaus papilomos viruso, o nuo kitų užkrečiamųjų ligų, pavyzdžiui, gripo, erkinio encefalito, hepatito.
Nuo 2009 metų sausio bendrovėje „SEB gyvybės draudimas“ tokio skiepų sąrašo nebus.
Bus skirta tam tikra draudimo suma skiepams, kurią pasirinks darbdavys.
Sumos dydis priklausys nuo draudimo įmokos.
Skiepams paskirtą sumą apdraustas žmogus galės naudoti savo nuožiūra – skiepytis nuo erkinio encefalito, gripo, hepatito ar gimdos kaklelio vėžį sukeliančio žmogaus papilomos viruso.
Skiepytis – vis populiariau
Bendrovės „BTA draudimas“ apdraustos moterys jau teiraujasi, ar gali skiepytis nuo žmogaus papilomos viruso, sukeliančio gimdos kaklelio vėžį.
Tokia galimybė yra, bet tik tuo atveju, jeigu darbdavys pasirašo su bendrove „BTA draudimas“ sutartį, įtraukia į ją papildomų sąlygų ir nurodo, kokią sumą jis skiria papildomiems skiepams.
„Kiekvienas klientas, kurį darbdavys būna apdraudęs savo lėšomis, turi galimybę pasiskiepyti nuo gripo ar erkinio encefalito.
Tokie skiepai yra numatyti draudimo polise“, – teigė „BTA draudimo“ Sveikatos draudimo skyriaus vedėja Olga Getmanenko.
Kas antras bendrovės „BTA draudimas“ klientas pageidauja papildomų skiepų – keliaujantys į egzotiškus kraštus poilsiautojai nori pasiskiepyti ir nuo kitų ligų, pavyzdžiui, hepatito A ir B, geltonojo drugio.
Tenka primokėti pačioms
Didžioji dalis darbdavių, kurie bendrovėje „ERGO Lietuva“ savo lėšomis draudžia darbuotojus, skiria apie 1,5 tūkst. litų vienam asmeniui gydyti ir sveikatinimo paslaugoms.
Tai gali būti ne tik dantų gydymas, konsultacijos privačioje klinikoje, tyrimai, bet ir reabilitacijos ar kitos medicinos paslaugos.
Iš 1,5 tūkst. litų maždaug 100-200 litų tenka ligų profilaktikai, pavyzdžiui, skiepams.
Skiepai nuo gripo arba erkinio encefalito nėra brangūs, todėl tokios sumos apdraustam asmeniui pakanka.
Skiepijantis nuo žmogaus papilomos viruso išlaidos gerokai didesnės negu ta suma, kurią darbdavys yra numatęs gimdos kaklelio vėžio prevencijai.
Todėl apdrausta moteris, nutarusi pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso, vis tiek turės plačiai atverti savo piniginę.
„Iki šiol daugelis šalies įmonių vadovų yra linkę daugiau mokėti už savo darbuotojo gydymą, bet ne už ligų profilaktiką.
Nors įrodyta, kad ligų prevencijos priemonės kainuoja pigiau nei gydymas, ši praktika dar sunkiai skinasi kelią šalyje“, – aiškino „ERGO Lietuva“ Rizikos valdymo ir žalų reguliavimo skyriaus vadovas Rimgaudas Staigis.
Turi teisę rinktis
Jei darbdavys kreipiasi į bendrovę „If draudimas“, jis gali savo lėšomis apdrausti darbuotoją, nurodydamas, kiek skiria pinigų įvairioms gydymo paslaugoms.
Sutartyje yra numatytos keturios sąlygos, pavyzdžiui, draudimo suma, skirta susirgus kritinėmis ligomis (insultu, infarktu, vėžiu, išsėtine skleroze ir kitomis).
Po atskirą sumą darbdavys skiria stacionariam bei ambulatoriniam gydymui.
Dar vieną sumą jis gali skirti ligų profilaktikai – tai gali būti ne tik skiepai, gydomasis masažas, vitaminai, bet ir plaukų šalinimo procedūros.
Pavyzdžiui, jei darbdavys vienam asmeniui skyrė 1,5 tūkst. litų, apdraustas žmogus gali šią sumą išleisti savo nuožiūra bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat skiepų kabinete, optikos salone ar vaistinėje.
„Tuo atveju, jeigu suteikta paslauga kainuoja, tarkim, daugiau nei 1,5 tūkstančio litų, apdraustas asmuo moka šį skirtumą pats“, – teigė „If draudimo“ vyriausioji asmens draudimo ekspertė Lina Aidukevičienė.
Pasiglemžia jaunas moteris
Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 540 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, beveik 270 ligonių miršta dėl šios priežasties. Didžiausias sergamumas – 35-49 metų moterų grupėje.
Pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu Lietuva yra tarp pirmaujančių ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje.
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje šios ligos dažnumas 100 tūkst. gyventojų siekė nuo 23,6 iki 31,1 atvejo. Šis rodiklis buvo penkiskart didesnis nei Suomijoje, triskart – nei Švedijoje, 2,5 karto – nei Norvegijoje.
Pagal mirštamumą nuo gimdos kaklelio vėžio iš visų Europos Sąjungos šalių Lietuva užima antrąją vietą po Rumunijos.
Nauda – ir visuomenei
Atlikus vakcinos „Cervarix“, apsaugančios nuo gimdos kaklelio vėžio, ekonominio veiksmingumo analizę paaiškėjo, jog, pradėjus centralizuotai skiepyti mergaites nuo 15 metų, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu šalyje sumažėtų 5 kartus, o mirštamumas – daugiau nei 4 kartus.
Dėl šios priežasties valstybei pavyktų sutaupyti daug lėšų.
Kiekviena moteris, išvengusi mirties nuo gimdos kaklelio vėžio, laimėtų vidutiniškai beveik 35 papildomus gyvenimo metus, vienerių tokių metų kaina siektų 10,5 tūkst. litų.
Kiek pavyktų sutaupyti, jeigu mergaitės ir moterys vienoje šalyje būtų skiepijamos ne 20, o 100 metų?
„Per 100 metų sumažinus sergamumo ir mirštamumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodiklius, ligos gydymo išlaidas ir dėl prailgintų gyvenimo metų sukūrus papildomą šalies bendrąjį vidaus produktą, ekonominė nauda sudarytų apie 11 milijardų litų, o skiepams tektų išleisti tik apie 1,6 milijardo litų“, – tvirtino Kauno medicinos universiteto profesorius Žilvinas Padaiga.
Šis mokslininkas vadovavo tyrimo grupei, atlikusiai vakcinos „Cervarix“ ekonominio veiksmingumo analizę.
Įrodyta, kad papildomų vienerių gyvenimo metų kaina gali siekti nuo 8 751 iki 11 975 litų.
Ši suma priklausytų nuo šalies ekonominių rodiklių, nuo to, kokio amžiaus yra skiepijamos mergaitės ir moterys, kiek ilgai trunka šalyje skiepijimo programa.
„Pasiskiepijusi nuo žmogaus papilomos viruso laimėtų kiekviena moteris, o naudą pajustų ir visuomenė.
Šie skiepai suteikia galimybę išsaugoti dalį gyvenimo“, – sakė profesorius Ž.Padaiga.
Susirgus gimdos kaklelio vėžiu, gresia pavojus moters gyvybei, net ir pasveikusi ji gali tapti nevaisinga ar neįgali.
* * *
Vėžio gydymas brangus
* 2006 metais sergančios gimdos kaklelio vėžiu pacientės vidutinės gydymo išlaidos buvo 2 748 litai.
* Šios išlaidos daugiau negu du kartus didesnės nei vakcinos kaina.
* 2000-2006 metų duomenimis, tokia pacientė per vienerius metus vidutiniškai 3,1 karto apsilankė pas šeimos gydytoją, ligonei buvo atlikta 0,5 brangaus tyrimo arba procedūros, suteikta 3,4 stacionaro ar dienos chirurgijos paslaugos, 6,5 antrinio ir tretinio lygio konsultacijos.
* 1,5 karto tokia pacientė buvo gydoma ligoninėje.