Pirmadienį bankų reguliavimo ir priežiūros departamento direktorius Aleksejus Simanovskis pranešė, kad spalį indėlininkai iš Rusijos bankų atsiėmė apie 6 proc. indėlių. Indėlių draudimo agentūros vadovas Aleksandras Turbanovas sako, kad bankai neteko apie 5-7 proc. indėlių.
Fiziniai asmenys iš bankų spalį atsiėmė nuo 294,5 mlrd. (28,8 mlrd. litų) iki 412,3 mlrd. rublių (40,3 mlrd. litų). Kai rugsėjį indėlininkai panoro susigrąžinti 87,9 mlrd. rublių (8,6 mlrd. litų) - 1,5 proc. bendros depozitų sumos.
Rinkos analitikai pažymi, kad indėlininkai pinigus pernešė į stambiuosius bankus. Anot mažmeninės prekybos departamento direktoriaus Georgijaus Gorškovo, spalį į bankus žmonės padėjo 2,5 mlrd. rublių (245 mln. litų) vertės indėlių.
Jis priduria, kad praėjusį mėnesį buvo atidaryta 17 tūkst. naujų depozitinių sąskaitų, o tai yra 2,3 karto didesnis skaičius, palyginti su devynių praėjusių metų mėnesių vidurkiu. Pasak G.Gorškovo, daugelis žmonių atidarė sąskaitas, tačiau dar nespėjo į jas pervesti pinigų.
Visuomenės nuomonės apklausos Rusijoje rodo, kad indėlius prarasti bijo 13 proc. rusų. 20 proc. apklaustųjų mano, kad santaupas gali praryti infliacija, 12 proc. nepasitiki politine ir ekonomine padėtimi šalyje, 11 proc. baimę kelia 1998 metų krizės prisiminimai, 10 proc. nepasitiki bankų sistema, 9 proc. mano, kad bankai gali bankrutuoti, 5 proc. - kad Rusiją nustekens pasaulinė finansų krizė.
A.Simanovskis tikisi, kad lapkritį ir gruodį padėtis pasikeis. „Šių metų lapkritį jau pastebėta tendencija, kad indėlių atsiėmimas mažėja. Jeigu indėlių susigrąžinimo banga dar risis, jis tikrai bus mažesnė negu spalį“, - prognozuoja A.Simanovskis.
A.Turbanovas mano, kad gruodį net galima tikėtis indėlių antplūdžio. Bendrovės „Brokerkreditservis“ analitikas Denisas Muchinas teigia, kad 6 proc. iš bankų atsiimtų indėlių - pakankamai didelė suma. Be to, jis pastebi, kad lėšos išplaukia iš vidutinių ir mažų bankų, kuriems indėlininkų pinigai yra strategiškai svarbus šaltinis, nes skolintis sustingusioje tarpbankinėje rinkoje neįmanoma.
Kitas analitikas Rustamas Botačiovas iš bendrovės „UniKredit“ sako, kad 6 proc. - didelis, bet ne kritišką būklę rodantis skaičius.
„Bankų sistemoje yra pakankamai grynųjų pinigų - jų pakaktų padengti 30 proc. fizinių asmenų indėlių netektį“, - tikina R.Botačiovas. Jis teigiamai vertina vyriausybės pagalbą bankams ir sako, kad tai grąžins vartotojų pasitikėjimą sistema.
Tačiau ne visi analitikai šneka optimistiškai, kai kalba pasisuka apie gruodį ir tikimybę, kad į bankus grįš gyventojų pinigai. Jų prognozės skiriasi nuo valstybinių finansinių institucijų.
„Rublis ir toliau silpsta, makroekonomikos žinios išlieka neigiamos, todėl indėlininkai toliau pinigus atsiiminės ir konvertuos juos į kitą valiutą“, - paprastą schemą nusako D.Muchinas.
„Maskomercbanko“ atstovė Liudmila Lebedeva aiškina, kad per paskutinį metų mėnesį indėlininkai nusiramins, nes paramą bankams aktyviai demonstruoja Rusijos vyriausybė, nuolat pranešanti apie rinkos stabilizavimo priemonių planus.
„Juk jau yra pirmieji rezultatai, rodantys, kad vyriausybei pavyko atstatyti stambių bankų mokumą, pavyzdžiui, „Sviazbanko“, „Globekso“ ir kitų finansinių institucijų. Jeigu ir nebus aiškaus indėlių prieaugio, tai bent jau pinigų judėjimo kryptis tikrai pasikeis“, - mano L.Lebedeva.