Ji per slaptą balsavimą surinko 13 teisėjų balsus. 7 balsus gavo kitas
kandidatas - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas (LVAT)
Arūnas Drigotas.
Tarybos pirmininko rinkimai nevyko sklandžiai. Po dviejų be rezultatų
pasibaigusių balsavimų posėdžiui vadovavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
(LAT) teisėjas Vytautas Milius paskelbė, kad rinkimai neįvyko.
Kandidatais prieš pirmąjį balsavimą be L.Garnelienės buvo pasiūlyti
A.Drigotas ir LAT teisėjas Vytautas Masiokas.
Per pirmąjį slaptą balsavimą teisėjams nepavyko išsirinkti vadovo, nes nė
vienas kandidatas nesurinko daugiau nei pusės Teisėjų tarybos narių balsų:
L.Garnelienė gavo 9 balsus, A.Drigotas - 8, V.Masiokas - 3. Taryboje yra 21
narys, balsavime dalyvavo 20.
Į antrąjį turą išėjo du daugiausia balsų surinkę teisėjai, tačiau
rinkimai buvo paskelbti neįvykusiais, nes nė vienas kandidatas vėl nesurinko
daugiau nei 11 balsų: 10 balsų gavo L.Garnelienė, 9 balsus - A.Drigotas, o
vienas biuletenis buvo sugadintas.
Pakartotinam balsavimui buvo nuspręsta vėl siūlyti kandidatus. Jais buvo
pasiūlyti jau pretendentais buvę L.Garnelienė ir A.Drigotas. Taip pat buvo
pasiūlyta V.Miliaus kandidatūra, tačiau jis atsisakė.
Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoju tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
(LAT) teisėjas Sigitas Gurevičius, tačiau jo, kaip ir Tarybos pirmininko,
rinkimai vyko problemiškai - prireikė antrojo balsavimo.
Pirmą sykį teisėjų balsai pasidalino po lygiai - ir S.Gurevičius ir kitas
kandidatas, laikinai einantis Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas,
teisėjas Albertas Milinis surinko po 10 balsų.
Antruoju balsavimu teisėjai palankumą parodė LAT teisėjui, kuris gavo 11
balsų. A.Milinį palaikė 9 teisėjai.
Tarybos sekretoriumi išrinktas A.Drigotas. Iš viso į šį postą pretendavo
keturi kandidatai.
Teisėjų tarybą sudaro 21 teisėjas, į kurią savaime patenka Lietuvos
Aukščiausiojo teismo LAT, AT ir LVAT pirmininkai. Visgi, kol kas taryboje
šiuo metu dirba 19 teisėjų, LAT ir LVAT vadovai kol kas nėra paskirti.
Kaip LVAT pirmininkas tarybos posėdyje dalyvavo LVAT pirmininko pareigas
laikinai einantis pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas. LAT
pirmininko atstovo posėdyje nebuvo.
L.Garnelienė mano, kad rinkimuose nugalėjo demokratija.
„Aš žinojau, kad būsiu siūloma, bet kadangi negali prognozuoti, kaip
baigsis rezultatai, bet pagal tai, kaip vyko balsavimai, tai iš tikrųjų
pilnas demokratiškumas. Keli balsavimo turai, net kandidatų kėlimas iš
naujo", - BNS sakė L.Garnelienė, kuri kartą jau buvo Teisėjų tarybos
pirmininke nuo 2006 metų birželio iki 2008 metų lapkričio vidurio.
Pirmaisiais naujosios tarybos darbais pirmininkė įvardino Teisėjų etikos
ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo, Teisėjų egzaminų komisijos ir
Teisėjų atrankos komisijos sudarymą.
L.Garnelienė pabrėžė, kad vis dar nėra nustatyta vienkartinės išmokos
teisėjams už viršvalandžius ir darbą poilsio bei švenčių dienomis mokėjimo
tvarka bei nebaigta Teismų įstatymo projekto, „kuris guli Seimo stalčiuose",
analizė.
Lapkričio 14 dieną Visuotiniame teisėjų susirinkime į tarybą buvo
išrinkiti LAT teisėjai Vytautas Milius, Egidijus Laužikas, Sigitas
Gurevičius, Vytautas Masiokas, AT teisėjai Laima Garnelienė, Vigintas
Višinskis, Aloyzas Kruopys, Kauno apygardos teismo teisėjas Albertas
Milinis, Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Zigmas Pocius, Šiaulių
apygardos teismo teisėjas Boleslovas Kalainis, LVAT teisėjai Artūras
Drigotas, Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmnaitė, VAAT teisėja Zita Smirnovienė,
Kauno apygardos administracinis teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,
Šiaulių apygardos administracinis teismo teisėjas Gražvydas Poškus, Vilniaus
miesto antrojo apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, Vilniaus miesto
trečiojo apylinkės teismo teisėjas Pavelas Borkovskis ir Kauno miesto
apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė.