„Noriu pasakyti, kad jeigu Lietuva nesusitvarko valstybės finansų,
Lietuva bankrutuoja. Apie kažkokį ekonomikos skatinimą ar struktūrines
reformas iš viso nebus ką kalbėti“, - interviu Lietuvos radijo laidai
„Dienos tema“ ketvirtadienį sakė D.Grybauskaitė.
Ji dar kartą pakartojo, kad būsimajame antikriziniame plane pirmiausia
turėtų būti numatyta stabilizuoti valstybės finansus ir atlikti
struktūrines reformas.
„Mes laukiame naujos Vyriausybės programos. Antikrizinis planas Lietuvoje
atsiras, kai bus patvirtinta Vyriausybė ir jos programa, kurioje turėtų būti
numatyta pirmiausia valstybės finansų stabilizacija, o po to - ekonomikos
palaikymo ir struktūrinių reformų paketas - tai, kas būtina Lietuvai, ir ką
naujoji Vyriausybė, aš labai tikiuosi, darys“, - kalbėjo eurokomisarė.
Komentuodama Europos Sąjungos bankų sektoriaus padėtį ji teigė, kad jis
iš dalies stabilizuotas, tačiau EK negali garantuoti, kad problemos visiškai
išspręstos.
„Kol kas daugumoje valstybių prireikė ir valstybės garantijų, ir jos
įsikišimo. Tai buvo būtina daryti, ir daugelis didžiųjų valstybių tai
padarė. Kol kas skolinimasis tarp bankų yra labai lėtas - tai nekokia žinia.
Europos Komisijos pateiktas ekonomikos gaivinimo planas nukreiptas į
pasitikėjimo didinimą, ir jeigu Europos valstybės tam planui pritars, tuomet
bus labai koordinuota, tikslinga politinė ir ekonominė veika, kuri turėtų
padidinti rinkų pasitikėjimą“, - teigė D.Grybauskaitė.
Ji pripažino, kad dėl menko pasitikėjimo tarp ūkio partnerių ir tarp
pačių bankų pastarieji dažnai sulaiko pinigus, kuriuos gavo kaip valstybės
paramą ir neskolina jų verslui.
„Vyriausybės daro ką gali, kad tas pasitikėjimas atsirastų. Europos
Komisija per Europos investicijų banką tikrai padės smulkiam ir vidutiniam
verslui, Europos centrinis bankas taip pat padeda gauti ir stambesniam
verslui tiesiogines paskolas. Žiūrėsime - jeigu situacija keisis mažai, bus
naujos priemonės siūlomos“, - teigė EK narė D.Grybauskaitė.
Eurokomisarė dar kartą pabrėžė, kad Lietuva yra bene vienintelė ES šalis
narė su tokiu dideliu - 5-6 proc. - fiskaliniu deficitu ir 5 mlrd. litų
finansine „skyle“ - tokius planus buvo numačiusi neinanti šalies Vyriausybė.
Europos Komisija šią savaitę pasiūlė 200 mlrd. eurų (1,5 proc. viso
Europos Sąjungos BVP) vertės ekonomikos gaivinimo planą. Didžiąją jo dalį -
iki 170 mlrd. eurų Europos ekonomikai įvairiais būdais skirtų pačios
valstybės, o dar 30 mlrd. eurų - ES biudžetas ir Europos investicijų bankas,
teikdamas paskolas smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
Europos Komisija planą pateiks ES valstybių vadovams gruodžio 11-12
dienomis susitikimo Briuselyje metu.