Rusų mažėja. Apie tai viešai prakalbo mūsų šalies turizmo agentūros ir kurortų viešbučiai.
Tai nereiškia, kad šios valstybės piliečiai nebeturi pinigų atostogauti Lietuvoje. Paprasčiausiai juos erzina žeminantys reikalavimai, keliami siekiant gauti vizą.
Mūsų šalį pasirinkusiems rusams net patogiau gauti kitų Šengeno valstybių vizas ir su jomis atvykti į Lietuvą.
Nori žinoti viską
Lietuvos vizą norintiems gauti rusams daugiausia nepatogumų sukelia reikalavimas pateikti aibę pažymų iš darbovietės, bankų, mokyklų.
Turistus į Lietuvą siunčiančiose Rusijos turizmo agentūrose kelialapį įsigiję klientai iš savo darbovietės privalo pateikti dokumentą, kuriame būtų nurodytos pareigos, įsidarbinimo laikas, atlyginimo vidurkis.
Pasirodo, Lietuvai labai svarbu, ar turistas į mūsų šalį pailsėti nevyksta pabėgęs iš darbo. Todėl reikalaujama pateikti iš darbovietės pažymą apie suteiktų atostogų trukmę.
Jei pailsėti į Lietuvą vyksta verslininkas, iš jo prašoma įmonės registracijos kopijos ir pažymos, kad jis nėra skolingas Rusijos mokesčių inspekcijai.
Sunku net rėmėjams
Į Lietuvą važiuojančiam bedarbiui arba pensininkui būtina pateikti dokumentą apie turimas lėšas ir jų šaltinį.
Per mokslo metus į mūsų šalį susiruošusiems mokiniams ir studentams reikia mokymo įstaigos leidimo išvykti.
Jei poilsio kelialapį į Lietuvą turistui apmoka kitas asmuo, reikalaujama jo laiško, kuriame jis patvirtintų finansiškai remiąs kito asmens kelionę.
Taip pat reikia pateikti pažymą apie gaunamą atlyginimą iš rėmėjo darbovietės.
Latviams pažymų nereikia
Rusijos turizmo bendrovių atstovams aiškinama, kad pateikti šias pažymas būtina pagal Šengeno šalių reikalavimą. Tačiau tokios gausybės pažymų kažkodėl reikia tik Lietuvai.
„Estai prašo turistų pažymos apie pareigas ir vidutinį atlyginimą iš darboviečių.
Latvijos konsulatui nereikia pagrįsti gaunamų lėšų, jie išvis neprašo jokių pažymų“, – lietuviškos tvarkos negalėjo suprasti Maskvos turizmo bendrovės „Baltija vojaž“ vadybininkė Lidija Domnikova.
Lietuvių reikalaujamų pažymų gausa piktina turistinius kelialapius jau įsigijusius rusus.
„Koks Lietuvai skirtumas, ar važiuojama per atostogas, koks gaunamas atlyginimas, kada įsteigta įmonė, ar Rusijos valstybei sumokėti visi mokesčiai?“ – piktinasi jie.
Šeimoms – dar sunkiau
Sankt Peterburge dirbantis Palangos turizmo informacijos centro atstovas Andrius Butkus pasakojo, kad surinkti pažymas sudėtinga ir į Lietuvą vykstančioms rusų šeimoms.
„Į Lietuvą važiuojančiai keturių asmenų šeimai reikia dokumentų iš abiejų tėvų darboviečių, iš abiejų vaikų mokyklų.
Be savo tėvų, bet su giminėmis vykstantiems vaikams būtini rėmėjų raštai ir pažymos iš jų darboviečių. Kai visa tai išaiškini, rusai pasijunta tarsi neįveikiamus darbus privalantys nudirbti pasakų herojai“, – pasakojo A.Butkus.
Lietuva apsunkina turistus
„Baltija vojaž“ atstovus piktina ir Lietuvos konsulato reikalavimas pateikti turizmo agentūros sutartį su važiuoti norinčiu Rusijos piliečiu.
„Taip Lietuva praranda dalį turistų iš kitų Rusijos miestų“, – sakė L.Domnikova.
Ji pateikė pavyzdį, kai Lietuvos sanatorijoje pasigydyti nusprendęs Permės gyventojas kreipiasi į vietos turizmo agentūrą, o ši kelialapį perka keliones į Lietuvą rengiančiose Maskvos turizmo įmonėse.
Bet Lietuvos konsulatas reikalauja turisto ir būtent Maskvos bendrovės sudarytos sutarties.
Tuomet savo uždarbio netektų Permės turizmo agentūra, kuri savo klientui atsako, kad į Lietuvą nuvežti jo negali, ir pasiūlo vykti į Latviją, kurios konsulatui tokios sutarties nereikia.
Šie priekaištai Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento vadovams buvo išsakyti per susitikimą su turizmo bendrovių atstovais.
Atsakymas standartinis: tradiciškai pažadėta atsižvelgti į pastabas rengiant sprendimus.
* * *
Turistų kontrolė
Vytautas Pinkus, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius
„Visos Šengeno šalių atstovybės laikosi tų pačių reikalavimų, kurių esmė – įsitikinti, kad keliautojas tikrai vyksta į jų šalį deklaruojamu, šiuo atveju – turizmo tikslu.
Kokių konkrečių dokumentų reikalaujama, priklauso nuo šalyse galiojančių taisyklių.
Turizmo bendrovių akreditavimo tvarka nustatyta 2005 metų Vyriausybės nutarimu ją suderinus su daugeliu institucijų. Parengtai ir patvirtintai tvarkai pritarė ir turizmą kuruojanti Ūkio ministerija.
Todėl diplomatinės atstovybės negali pažeisti galiojančios tvarkos, o jos keitimą gali inicijuoti Turizmo departamentas per Ūkio ministeriją“.