Ekonominės krizės pulsą puikiai jaučia ir paramos dalintojai

„Lietuvoje kas penktas žmogus skursta. Žinoma, mes – ne Afrikos valstybė, pas mus žmonės nemiršta iš bado.

Bet nemažai mūsų šalies gyventojų negali sau leisti nusipirkti net būtiniausių maisto produktų“, – kalbėjo įstaigos „Maisto bankas“, dalijančios labdarą, direktorė Gintarė Žebrauskaitė.

Ilgos eilės kasdien nusidriekia ir prie labdaros valgyklų. Kur kas ilgesni sąrašai ir tų, kurie pageidauja gauti socialines pašalpas ar kompensacijas už šildymą.

Kompensacijos už šildymą šiemet prašė beveik 30 tūkst. vilniečių šeimų. Pernai tokių buvo apie 5 tūkst. mažiau.

Pernai apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Įstaiga „Maisto bankas“ dalija gyventojų suaukotus maisto produktus tiems, kurie gauna pažymą iš savivaldybės socialinės paramos skyrių.

525 litai – jeigu tik tokia suma žmogui tenka per mėnesį, jis gali kreiptis paramos.

Jei esi neįgalus, kartelė aukštesnė – 700 litų.

Pernai lapkritį į „Maisto banką“ visoje Lietuvoje kreipėsi 7 tūkst. žmonių, šiemet šis skaičius išaugo iki 10 tūkst.

„Dažnas, kaskart ateidamas paramos, sako, jog tai daro paskutinį kartą. Imti sunkiau nei duoti. Imant reikia peržengti žmogiškąjį orumą“, – įsitikinusi G.Žebrauskaitė.

Pasak „Maisto banko“ vadovės, kitąmet žmonių, kuriems reikalinga parama, bus daugiau. Vienos priežasties ji neišskiria, bet pripažįsta, kad ekonominė krizė padiktuos savo sąlygas, kuriomis išsilaikyti bus vis sunkiau.

Kita priežastis, skatinanti kreiptis paramos, yra ir tai, kad vis garsiau kalbama apie tokią galimybę. Taigi gyventojai vis dažniau išgirsta, kad galbūt ir jie galėtų gauti paramą.

„Mūsų visuomenė mano, kad šelpiame valkatas ir alkoholikus, kurie iš tikrųjų galėtų dirbti ir užsidirbti.

Bet mes matome kitokių žmonių – šviesių, padorių, išsilavinusių, gausių šeimų, tų, kurie negali pretenduoti į aukštesnes pajamas“, – aiškino D.Žebrauskaitė.

„Maisto bankas“ prašo gyventojų labdaros akcijos dienomis nupirkti produktų, kurie yra būtiniausi. Tokia akcija vyko ir praėjusį savaitgalį.

Sąraše – aliejus, cukrus, konservai, sutirštintas pienas, džiovinti vaisiai, makaronai, miltai, ryžiai, kruopos, dribsniai, sriubos, sausainiai.

Pasak G.Žebrauskaitės, Lietuvoje 200 tūkst. žmonių kasdien maistui tegali skirti 4 litus.

„Dėl krizės ne tik daugėja paramos prašytojų, bet ir mažėja ją galinčių teikti žmonių. Sumenko visų finansinis pajėgumas.

Be to, mūsų labdaros akcijoms aukodavo įmonės. Dabar joms pačioms sunkūs laikai“, – kalbėjo „Maisto banko“ vadovė.

Pernai Lietuvos gyventojai suaukojo 142 tonas maisto už 474 tūkst. litų. Šio maisto pakako 30 tūkst. gyventojų.

Vilniaus senamiestyje įkurtoje labdaros valgykloje „Betanija“ klegesys aidi kasdien.

Jos vedėja Ona Miknevičienė dažnai girdi piktus ginčus. Mes jų irgi girdėjome, kai pravėrėme Vilniaus arkivyskupijai priklausančią varguolių maitinimo įstaigą.

„Viena močiutė dažnai ateina pikta. Kartą jos paklausiau, kodėl ji šitaip. O ji man atsakė: „Esu alkana. Jei ne jūsų maistas, mirčiau iš bado“. Iš savo pajamų ji vargiai išgyventų dešimt dienų per mėnesį“, – kalbėjo O.Miknevičienė.

Nors valgykla atidaroma 11 valandą, nuo 8 val. ryto jos kieme būriuojasi žmonės.

Tiršta kruopų ir daržovių sriuba, kotletas ar virti kiaušiniai ir 100 gramų duonos – paprastai toks „Betanijos“ valgiaraštis.

Šiuos patiekalus virėjos paruošia už 3,5 lito. Į šią sumą įskaičiuoti ir mokesčiai už šilumą, elektrą, vandenį bei darbuotojų atlygis.

Valgyklos lankytojų sąrašuose, kuriuos vedėjai pateikia parapijos, – įrašai „benamis“, „bedarbis“. Kasdien čia pamaitinama 500 žmonių.

„Jei turėtume galimybių, šis skaičius būtų gerokai didesnis. Vienu metu galėjome taip daryti, tad pietų suplūsdavo per 700 žmonių. Užsuka ir ką tik iš kalėjimo išėję žmonės. Jie neturi parapijos duoto talono, bet pamaitiname“, – pasakojo valgyklos vedėja.

Ne vienas dalį pietų davinio susideda į maišelį ir išsineša.

„Bus vakarienei, – paaiškino šviesaus veido moteris. – Esu neįgali, turiu stuburo problemų.

Per mėnesį turiu išsiversti su 200 litų. Pirmą kartą čia atėjau prieš 4 mėnesius. Nebeturėjau ką daryti“.

Kasdien čia lankosi ir Michailas. Prieš pusantrų metų darbo netekusiam vyrui nemokami pietūs – didžiulė paskata. Tokią išeitį pasirinkti jį paskatino pašlijusi sveikata.

„Maniau, mirsiu tą dieną, kai suvokiau, kad esu priversta praverti šios valgyklos duris. Šis smūgis buvo skaudesnis už tą, kurį patyriau, kai nebeišgalėjau įsigyti knygos. Esu skaitytoja, inteligentė, kurią dabar stumdo girti ir purvini benamiai.

Ilgai maniau, kad esu už juos pranašesnė. Dabar širdį jau gelia mažiau – suvokiau, kad esu vienoje gretoje su jais“, – mėgindama šypsotis kalbėjo Milda.

Pusamžė moteris neslėpė, kad pirmuosius kartus prieš pusmetį sriubą labdaros valgykloje valgydavo springdama ašaromis.

Skurstančių žmonių pernai Lietuvoje buvo 645 tūkst., o skurdo rizikos lygis buvo 19,1 proc., arba 0,9 procentinio punkto mažesnis negu 2006-aisiais.

Pernai Lietuvoje žmonių pajamos augo, nedarbo lygis mažėjo – tai prisidėjo ir prie skurstančiųjų mažėjimo.

2007 metais Lietuvoje socialinę pašalpą gavo 36,6 tūkst. gyventojų. Būsto šildymo išlaidoms kompensuoti tais pačiais metais buvo skirta 33,7 mln. litų, arba beveik 9 proc. daugiau nei 2005 metais.

* Pusė patiriančiųjų skurdą – vieniši asmenys. Tie, kurie vieni išlaiko vaikus – 41,5 proc. Du suaugę asmenys, kurie augina tris ar daugiau vaikų – 38,2 proc.

* Vienų gyvenančių asmenų rizika nuskursti, palyginti su 2006 metais, didesnė 11,5 procentinio punkto.

* Ypač išaugo vienų gyvenančių 65 metų ar vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis.

* Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 procentai, bedarbių – net 56,5 procento, senatvės pensininkų – 30 procentų. Nedarbas yra dažniausia skurdo priežastis.

* Pernai skurdo rizikos riba buvo 566 litai per mėnesį vienam asmeniui ir 1188 litai šeimai, kurią sudaro du suaugę asmenys ir du 14 metų neturintys vaikai.

* Pinigų stoką komunalinėms sąskaitoms, paskoloms padengti 2007-aisiais jautė 9,4 proc. žmonių (2006 m. – 14,5 proc.), iš jų esantys žemiau skurdo ribos – 16,6 proc. (2006 m. – 25,4 proc.).

* Pakankamai šildyti būsto pernai neišgalėjo 17,1 proc. visų Lietuvos gyventojų ir 34 proc. skurstančiųjų (2006 m. atitinkamai 22,3 ir 36,9 proc.).

* Bent kas antrą dieną mėsos arba žuvies pernai negalėjo sau leisti nusipirkti 17,1 proc. visų žmonių (2006-aisiais – 23,3 proc.). Tarp skurstančiųjų tokių buvo 40 proc. (2006 m. – 48,9 proc.).

* Nenumatytai užgriuvusios 400 litų išlaidos 2007-aisiais buvo nepakeliamos 42,4 proc. visų šalies gyventojų ir 74,3 proc. skurstančiųjų.

* Būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu pernai gyveno penktadalis asmenų, be vonios ar dušo – 18 proc., būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drėgnomis sienomis – kas ketvirtas gyventojas.

* 2007 metais Lietuvoje vaikams ir vaikus auginančioms šeimoms buvo skirta apie 67 procentus išlaidų, skirtų piniginei socialinei paramai.

Šaltinis: Statistikos departamentas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.