Įspūdingai ir gausiai dekoruotą „Royal Worcester“ porcelianą iš Vindzoro pilies lentynų Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II pavaldiniai išima tik tuomet, kai rengiamas valstybinis pokylis.
Bet būtent dabar savo tradicijų turinti porceliano manufaktūra patyrė skaudų smūgį: 1751 metais įkurtai bendrovei ėmė diriguoti laikinasis valdytojas.
Jau ieško pirkėjo
Pastarosiomis dienomis britų žiniasklaida priminė dabar jau ironišką tapusią su šia porceliano manufaktūra susijusią istoriją.
Vidurio Anglijoje įkurta „Royal Worcester“ neseniai pateikė rinkai puodelį, kurį sukurti dizainerius įkvėpė garsusis virėjas Jamie Oliveris. Ant jo yra užrašas „Bad Hangover“, kuris verčiamas kaip „Sunkios pagirios“.
Paradoksalu, bet po tiek metų sėkmingo darbo šis užrašas labiausiai tinka pačiai įmonei: neaiškus 400 darbininkų likimas, porceliano manufaktūra ieško pirkėjo.
Recesija gali užtrukti
„Royal Worcester“ atvejis – ne vienintelis. Pasak ekspertų, iki kitų metų pabaigos nemokių Didžiosios Britanijos įmonių skaičius galėtų šoktelėti daugiau nei 40 procentų.
Visa šalies ekonomika gyvena sunkių pagirių nuotaikomis. Finansų krizė palietė ir pramonę, ir prekybą. Vis daugiau bendrovių nebegauna paskolų iš šalies bankų.
Didžioji Britanija stovi ant sunkiausios nuo 1991 metų recesijos slenksčio. Spėjama, kad kitąmet gamyba smuks 1,7 proc. Šis rodiklis jau ir dabar ritasi žemyn.
„Aišku, kad trumpos ir silpnos recesijos, kokios tikėjomės iš pradžių, nebebus. Bus daug blogiau“, – teigia Didžiosios Britanijos verslo pramonės konfederacijos direktorius Johnas Cridlandas.
Atleidžiami bankininkai
Antra didžiausia Europos ekonomika daug labiau negu kitos yra priklausoma nuo finansų.
Londono Sitis daugelį metų buvo sėkmingų ekonominių struktūrinių pokyčių simbolis. Tačiau dabar finansų sektorius žūtbūt siekia prisiglausti po valstybės sparnu ir stipriai mažina darbo vietas.
Ekspertų vertinimu, iki 2010-ųjų pabaigos Londono Sityje neliks iki 60 tūkst. darbo vietų.
Tai neabejotinai turės įtakos restoranams ir parduotuvėms, nes nebeliks pasiturinčių klientų – bankininkų.
Antra vertus, britai, kaip ir išlaidauti mėgstantys JAV gyventojai, per pastaruosius metus aklai pasitikėjo nekilnojamojo turto rinka.
Net eilėmis sustatytų mažų namų savininkai dėl spekuliacijų tapo milijonieriais. Pelną už parduotą nekilnojamąjį turtą britai investavo į automobilius, televizorius ir keliones.
Visa tai tęsėsi tol, kol laikėsi didžiulės namų kainos. Bet dabar burbulas sprogo.
Pasak statybų finansuotojo „Nationwide“, 2008-aisiais nekilnojamojo turto kainos vidutiniškai smuko 25 proc. Pasekmė: vis daugiau britų patenka į skolų pinkles.
Smingama į bedugnę?
Britų ūkis sparčiai rieda žemyn. Per tris mėnesius – iki rugsėjo – nedarbas nuo 5,4 proc. išaugo iki 5,8 – tai didžiausias lygis nuo 2000 metų.
Manoma, kad iki 2010 metų vidurio jis išaugs net iki 9 proc. Tai reikštų, kad 2,9 mln. britų neturėtų darbo.
Daugelyje sričių padėtis taip pat niūri: dėl sumažėjusio pardavimo prabangių automobilių gamintojas „Land Rover“ savo gamykloje Solihale panaikino naktinę pamainą.
Kad sustabdytų recesiją, britų emisijos bankas „Bank of England“ lapkričio pradžioje bazinę palūkanų normą sumažino 1,5 procentinio punkto – iki 3 proc. Tokio stipraus sumažinimo nėra buvę nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios ekonominės krizės.
Svaras – vis silpnesnis
Palūkanų mažinimas nedaro Didžiosios Britanijos svaro sterlingų patrauklaus. Jo kursas netikėtai nukrito euro ir dolerio atžvilgiu.
Britų centrinio banko vadovas Mervynas Kingas nurodė palūkanas toliau mažinti, nes jis baiminasi, kad šiuo metu santykinai kylančias kainas artimiausiais mėnesiais galėtų pakeisti defliacija. Tai paralyžiuotų vartojimą ir investicijas.
Aktyvių veiksmų ėmėsi ir šalies vyriausybė. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas leiboristas Gordonas Brownas ketina pateikti mokesčių mažinimo programą Žemiesiems parlamento rūmams tam, kad pirmiausia padėtų mažas pajamas gaunantiems privatiems namų ūkiams.
Su solidžia biudžeto politika, kuri kadaise buvo leiboristų prekės ženklas, G.Brownas atsisveikino.
Jis susitaikė su didesnėmis valstybės skolomis, kad visomis priemonėmis pagyvintų ekonomiką.