Kaip kovoti su bankų krize: pirma, susemk pesimistus

„Tai, ką aš pasakiau, visi ir taip žino“, - po kelių ilgų pasimatymų su saugumo agentais tikina 32 metų universiteto dėstytojas Dmitrijus Smirnovas. Šnipų, teroristų ir kitų grėsmių likvidavimu užsiimanti Latvijos saugumo policija 2,3 milijono piliečių ir 26 šalies bankus dabar akylai saugo nuo blogų žinių.

D.Smirnovą agentai tardė dvi dienas, bet kaltinimų nepateikė. Vis dėlto jo veikla vis dar tiriama, nes saugumiečiai įtaria, kad vyras skleidė melagingą informaciją apie Latvijos bankų stabilumą ir nacionalinės valiutos lato kursą. Pareigūnai uždraudė dėstytojui išvykti iš šalies ir paėmė jo kompiuterį.

Finansai tapo itin jautri tema Latvijoje. Šalies vyriausybė iš visų jėgų stengiasi išmokyti latvius laikyti liežuvį už dantų. Už neteisingos informacijos ar netikslių duomenų apie šalies finansų sistemą platinimą asmenims gresia baudžiamoji atsakomybė - gandų skleidimas prilyginamas valstybės santvarkos ardymui.

Kai rudenį pasaulio finansų sistema ėmė griūti, Latvijos saugumo policija sutelkė pajėgas kovoti su pliurpalais, kurie tarsi šaltiniai ištryško po bankų pamatais. Agentai ėmė naršyti po interneto forumus ir pokalbių svetaines, atidžiai skaitė laikraščių straipsnius, tikrino telefonus ir šalyje siuntinėjamas trumpąsias žinutes.

Pareigūnus sudomino net roko muzikos koncertai. Jie sulaikė ir apklausė populiarų atlikėją, po to kai šis per pasirodymą papokštavo apie nestabilią Latvijos bankų būklę.

Tačiau saugumo agentai dabar jau ir patys klimpsta informacijos pelkėje - ankstesni gandai virsta tiesa.

Nors premjeras ir ministrai atkakliai įtikinėjo gyventojus, kad šalies finansų sektorius išvengė karšligės, tačiau lapkritį vyriausybė buvo priversta nacionalizuoti „Parex“ banką, taip gelbėdama jį nuo žlugimo.

Nors anksčiau vyriausybė neigė, jog jai reikia Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, dabar finansų ministerija jau aktyviai dalyvauja derybose su TVF atstovais.

Finansų ministerija pripažįsta, kad saugumo pareigūnai neišgelbės šalies nuo ekonominės krizės, bet finansų ekspertai tiki, kad budri policijos akis privers visuomenės narius dusyk pamąstyti prieš prabylant apie bankus ir finansinę padėtį šalyje.

Finansų ministerijos sekretorius Martinas Bicevskis sako, kad tokios priemonės pristabdys gandų plitimą ir atgrasys piktavalius.

O D.Smirnovas užtikrina, kad dabar jis bus gerokai atsargesnis, jeigu ateityje užsimanys išreikšti savo nuomonę. Užtat dėstytojas pašiepia saugumo agentų veiklą, kurią lygina su „vaistais, kurie sukelia žmonėms susijaudinimą“. Iki D.Smirnovo sulaikymo, jo niūrios ekonominės prognozės buvo žinomos tik būreliui studentų ir menko laikraščio jo gimtajame Ventspilyje skaitytojams.

„O dabar visi žino, kas aš toks, iš ką galvoju“, - saugumo tarnybos veiklos rezultatus pabrėžia D.Smirnovas.

Finansų krizės grimasos Latvijoje yra tokios pačios kaip ir kitur: paskolų krizė, būsto kainų nuosmukis, ekonomikos traukinio stojimas. Bet kai į mažą latvių tautą akylai žvelgia didieji kaimynai, visų pirma Rusija, o po to ir Švedija, ekonomikos rūpesčiai reiškia ne tik pinigus.

„Esame maža šalis, todėl pasėta panika turėtų labai rimtas pasekmes“, - užsimena Teodoras Tverijonas, Latvijos komercinių bankų asociacijos vadovas.

Anot jo, apsauga nuo nepagrįstų gandų yra itin svarbi šalies ekonominiam saugumui.

Baltijos tarptautinio ekonomikos studijų centro direktorius Alfas Vanagas tikina, kad kritikuoti susiklosčiusią padėtį yra laikoma nepatriotišku elgesiu.

Šių metų pradžioje A.Vanagas surengė spaudos konferenciją, per kurią įspėjo visuomenę ir pasiuntė signalą vyriausybei apie pražūtingai išsipūtusį einamosios sąskaitos deficitą. Vyras prisimena, kad po konferencijos jam paskambino saugumas. „Jie visą valandą klausinėjo manęs telefonu, norėjo pamatyti mano sukauptą medžiagą“, - pasakoja A.Vanagas. Jis perdavė savo surinktus duomenis pareigūnams, ir daugiau nieko iš jų negirdėjo.

Saugumo policija atsisako komentuoti savo tyrimus. Tarnybos atstovė Kristine Apse-Krumina trumpai paaiškina, kad agentai „turi teisę rinkti informaciją, kad galėtų imtis prevencinių priemonių, kurios padėtų išvengti finansinės padėties destabilizacijos“.

Tačiau šalyje nėra baimės, kad Latvija grįžta prie sovietų KGB praktikos, kai buvo medžiojami disidentai ir tvyrojo baugi tyla. Kitaip negu Rusijoje, kur Maskva kontroliuoja žiniasklaidą ir neleidžia į viešumą sklisti blogoms žinioms, Latvijoje veikia energinga ir laisva spauda. D.Smirnovo sulaikymas iškart išsiveržė laikraščių pirmųjų puslapių antraštėmis - kilo didžiulis triukšmas. Ekonomikos dėstytojas sako, kad tai rodo, jog „mes vis dar gyvename demokratijoje“.

Latviai turi priežasčių krūpčioti dėl savo bankų. 1995 metais indėlininkai prarado apie 800 milijonų JAV dolerių vertės santaupų, kai žlugo didžiausias šalies bankas „Bank Baltija“, o jo griūtis suniokojo visą bankų sektorių. Banko vadovybė atsidūrė kalėjime.

Dabartinė šalies vyriausybė taip pat turėtų būti itin atsargi, kad savo manevrais nesukeltų nepagrįstų gandų. Pernai staiga pasklido informacija apie lato devalvaciją. Nors vyriausybė bandė paneigti tokią informaciją, piliečiai veržėsi į bankus, kad galėtų iškeisti krūvas grynųjų į eurus. Centrinis bankas buvo priverstas išlaidauti, kad lato ir euro santykis išliktų stabilus. Devalvacijos pavyko išvengti.

Užuodusi purvinus žaidimus, saugumo policija pradėjo ieškoti šaltinio, kuris paskleidė dezinformaciją. Galiausiai kaltininkas buvo rastas, tačiau greitai paleistas. „Jis buvo neblaivus, kai paskleidė tą gandą“, - prisimena saugumo atstovė K.Apse-Krumina.

Po sumaišties dėl lato valdžia iš karto pareikalavo griežčiau žiūrėti į gandų apie ekonominę šalies būklę skleidimą. Toks reikalavimas sukėlė žmogaus teisių gynėjų protestus. Nepaisant to, po metų baudžiamasis kodeksas buvo papildytas straipsniu, kuris numatė atsakomybę už „klaidingos informacijos apie finansinę sistemą skleidimą žodžiu, raštu ar kitais būdais“. Už šį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų.

Kai kurie ekspertai iškart prisiminė sovietų nomenklatūros įgūdžius ieškoti atpirkimo ožių ir suversti bėdas diversantams, sabotažų rengėjams. „Tai mūsų politinės kultūros dalis“, - teigia Sergejus Kruksas, universitete dėstantis teoriją apie žiniasklaidos veiklą. „Jeigu valstybė neranda sprendimo, privaloma rasti kaltininką“, - apibendrina jis.

Latvijos ekonomika šiemet smigo nosies tiesumu. Po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais šalis džiaugėsi sparčiausiu augimu, bet dabar Latvija yra gilioje recesijoje. Per trečiąjį ketvirtį Latvijos ekonomika susitraukė 4,2 procento.

Kalbos apie bankų krizę šalyje užvirė rugsėjo pabaigoje. Daugiausia rūpesčių latviams kėlė Švedijos „Swedbank“ būklė, nes šis bankas Latvijoje turi didžiausią kapitalą. „Swedbank“ padalinio Latvijoje vadovas Maris Avotinas pasijuto lyg per aršiausią apgultį. „Stambūs ir smulkūs klientai apspito mūsų skyrius klausinėdami, ar mes esame bėdoje“, - teigia jis, pridurdamas, kad indėlių banke sumažėjo 3 procentais.

Kalbos apie bankų rūpesčius smogė ir vietiniam „Parex“ bankui, kuris priklausė Latvijos verslininkams. Spalį žmonės iš jo atsiėmė 5 procentus savo indėlių. Vėliau iš to kilo nerimo banga dėl bendro šalies mokumo.

D.Smirnovas taip pat kalbėjo apie šalies mokumą diskusijoje, kurią organizavo mažas vietinis laikraštis „Ventas Balss“. Ekonomikos dėstytojas prabilo apie rūpesčius, kurie užklups Latviją: „Galiu patarti tik tiek: pirma, nelaikau pinigų bankuose. Antra, nelaikau pinigų latais“. Už tokį patarimą D.Smirnovo laukė akistata su saugumiečiais.

Saugumo policija spalio 6 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žmonių, kurie „skleidžia gandus ir neteisingą informaciją“.

Spalio pabaigoje „Swedbank“, kurį sutvirtino Švedijos vyriausybės garantijos, pradėjo susigrąžinti klientus. O „Parex“, kuris neturėjo panašių saugumo garantijų, nes priklausė latviams, ėmė skęsti - indėlininkai masiškai atsiiminėjo pinigus.

Bijodama blogiausio, Latvijos vyriausybė perėmė 51 procentą „Parex“ akcijų. Tada paprašė ES ir TVF pagalbos. Po kelių dienų D.Smirnovą prie namų sulaikė du neuniformuoti pareigūnai ir saugumo tarnybos.

Kalbėdamas apie Rygos veiksmus JAV finansų vadybininkas Gene Zolotarevas, Latvijoje praleidęs ne vienerius metus, sako, kad „apskritai totalitarizmas jam nepatinka“, tačiau jis neįžvelgia blogybių dėl policijos pradėtų tyrimų. „Ypatingi laikai reikalauja ypatingų priemonių“, - mano jis.