Pastaruoju metu daugiabučių projektavimas daugeliui architektų buvo lengvas uždarbis. Tačiau jie pripažįsta, jog tai nėra pats maloniausias darbas, nes investuotojus domina tik kvadratiniai metrai, o ne architektūra. Todėl architektai tampa tik vykdytojais.
Žiūrint į G.Kuginio projektuotus daugiabučius, matyti, kad diktatorius čia buvo architektas. To neslepia net patys statytojai, pripažindami, kad ta architektūra jiems brangiai kainavo. Architektas sugebėjo juos įtikinti investuoti milijonus.
Pastatas – kaip ženklas
- Kaip jums tai pavyko? - paklausiau G.Kuginio.
- Nebuvo lengva. Tačiau situacija rinkoje keičiasi į gerąją pusę ir dirbti darosi lengviau.
Anksčiau butą perkančiam žmogui labiausiai rūpėjo kvadratiniai metrai ir jų kaina, o rinkai prisipildžius ir atsiradus galimybei rinktis pirkėjui tapo svarbi ir statinio kokybė.
Manau, kuo toliau, tuo labiau tas kriterijus bus lemiamas.
Džiaugiuosi, kad ir mano užsakovai suvokė, jog situacija pasikeitė.
Manau, visiems gražu, kad namas yra ne paprastas statinys, o tarsi ženklas ar simbolis. Tokį namą tuomet apibūdina ne adresas, o tam tikra jo išraiška. Daugiabutis Vilniuje, Mindaugo gatvėje, išsiskiria kontrastingomis pilka, raudona ir balta spalvomis, o namas Žirmūnuose forma primena profiliuotį.
Įdomus bet kuris objektas
- Labiausiai išgarsėjote kartu su kolegomis Marina ir Audriumi Bučais suprojektavęs geltonąjį Lietuvos paviljoną „Expo“ parodoje Hanoveryje. Šiuo metu baigiama jūsų komandos suprojektuota Nacionalinės dailės galerijos rekonstrukcija. O daugiabučiai – ar juos projektuoti įdomu?
- Man įdomus bet kuris objektas. Esu projektavęs ir degalines, ir individualius namus, kūręs interjerus. Iškeli sau užduotį ir visuomet gali iš to išgauti kūrybos nektaro.
- Teko girdėti nuomonių, kad jūsų daugiabučiai primena biurų pastatus, o tai vertinama ne visai teigiamai.
- Gal tai dėl to, kad jie neįprasti, nepanašūs į steriotipinius daugiabučius.
Bet yra kitų estetinių dalykų, kurie atperka. Manau, kad žmonės tiesiog pripras ir prie kitokių daugiabučių.
- Statytojai pasakojo, jog turėjo nemažai vargo įgyvendindami jūsų idėjas – statydami namą apvaliais kampais ar siekdami išlaikyti tam tikrą fasadų modelį. Kam to reikėjo?
- Vienokį ar kitokį modelį neabejotinai lemia kontekstas. Mindaugo gatvėje daugiabutį statėme visai šalia istorinio pastato – nedidelio grafo Tiškevičiaus dvarelio. Specialiai dėl jo vienas daugiabučio fasadas yra stiklinis. Apvalūs namo kampai – taip pat reakcija į aplinką, jie tarsi sušvelnina santykį su senuoju dvareliu.
Architektūra atsiranda iš vidaus
- Ne visada architektai reaguoja į aplinką, kartais jiems svarbiausia – saviraiška.
- Bet kuriuo atveju kontekstas yra svarbus.
Gali kurti savarankiškai, bet vis tiek pasąmonėje tie vizualiniai, funkciniai ryšiai su aplinka egzistuoja.
Antra vertus, man nepriimtina, kai architektai aiškina, jog architektūrą padiktavo kontekstas. Tuomet ji išeina be stuburo, užtaiso ir savo filosofijos. Manau, kad architektūra turi atsirasti iš vidaus.
Aš siekiu pusiausvyros – kad kūrinys būtų ir gana unikalus, ir priderintas prie aplinkos.
- Tačiau Žirmūnuose šalia prekybos centro „Šaltinėlis“ iškilusį daugiabutį supa sovietinių laikų „dėžutės“. Ar tokia aplinka darė įtaką naujo pastato architektūrai?
- Iš tiesų ten architektūra yra pabirusi.
Todėl naują daugiabutį projektavau tarsi jungtį, akcentą toje erdvėje.
- Ar ketiname projektuoti daugiau daugiabučių?
- Vargu ar dabar atsirastų norinčiųjų ką nors statyti.
Nors, mano manymu, dabar kaip tik tinkamas laikas projektuoti.
Nebėra to skubėjimo, bėgimo, kaip buvo iki šiol.
Galima ramiai pagalvoti, paieškoti naujų, įdomesnių sprendimų, siekti geresnės architektūrinės kokybės.
Palyginti su statyba, projektavimas kainuoja nedaug, tam nereikia imti didelių kreditų.
Todėl investuotojai šį krizės metą galėtų panaudoti rengdami kokybiškus projektus, o prasidėjus pakilimui sėkmingai startuoti.