SEB bankas siūlo klientams apsidrausti nuo darbo praradimo. Taip atsitikus, vartojamosios ar būsto paskolos įmokas už gyventoją kurį laiką mokėtų draudimo bendrovė.
Šiemet tokį draudimą pasirinko 257 būsto paskolas paėmę gyventojai – vos vienas iš dvidešimt penkių. Taip pat 2260 vartojamąją paskolą paėmusių klientų – maždaug kas dešimtas.
Susirūpino ateitimi
Tuo tarpu „Swedbank“ būsto paskolą paėmusiems klientams praėjusiais metais pasiūlė draustis nuo nelaimingų atsitikimų ir mirties. Nelaimės atveju paskolą mokėjusio žmogaus artimieji paveldėtų būstą, o visą paskolą bankui grąžintų draudimo bendrovė.
Šiuo metu tokį draudimą yra pasirinkęs kas penktas „Swedbank“ būsto paskolos gavėjas. Vien šiemet draudėsi kas antras.
Tiesa, SEB bankas skelbia, kad norinčių draustis nuo nedarbo pastaruoju metu daugėja.
„Iš pradžių į naują paslaugą dauguma klientų žiūrėjo atsainiai. Prieš pusantrų metų prarasti darbą neatrodė didelė bėda, tačiau dabar situacija pasikeitė ir norinčiųjų draustis daugėja“, – teigė SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas.
Penkeriems metams apdraudus 300 tūkst. litų siekiančią būsto paskolą, mėnesinė įmoka bankui padidėja apie 88 litais. Draudimui reikalingą sumą klientas gali pasiskolinti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir būstui.
5 metų laikotarpiui draudžiant 10 tūkst. litų vartojamąjį kreditą, mėnesinė įmoka bankui padidėja maždaug 8,56 lito.
Nukentėjusių jau yra
Apsidraudusiam žmogui praradus darbą arba dėl ligos ar traumos negalint dirbti, draudimo bendrovė paskolos įmokas dengtų ne ilgiau kaip 12 mėnesių, o per visą penkerių metų laikotarpį – iki 24 mėnesių.
Šia paslauga jau pasinaudojo 8 žmonės, kurie dėl ligų ir traumų laikinai neteko pajamų. Pusė iš jų pinigus iš banko skolinosi būstui pirkti.
„Išmokų dėl darbo netekimo dar nebuvo. Tačiau keli klientai jau kreipėsi ir dėl to“, – sakė J.Murauskas.
Pasirengia blogiausiam
„Swedbank“ 200 tūkst. litų paskolą 20 metų paėmęs 35 metų vyras už gyvybės draudimą kas mėnesį turėtų papildomai mokėti 132 litus, o moteris – 61 litą. Mažėjant paskolos likučiui, mažėtų ir draudimo įmoka.
„Skolindamiesi pinigus klientai vis dažniau pagalvoja ir apie blogiausius scenarijus – kas atsitiktų, jei netektų darbo, susidurtų su kitais laikinais sunkumais ar, pačiu blogiausiu atveju, paliktų savo artimuosius su šiais įsipareigojimais“, – kalbėjo bendrovės „Hansa gyvybės draudimas“ vadovas Mindaugas Jusius.
Jau buvo ir keli draudžiamieji įvykiai – daugiausia tai žūtys per nelaimingus atsitikimus.
Darbo buvo apstu
Pavasarį bendrovė „Lietuvos draudimas“ svarstė galimybę savo klientams taip pat pasiūlyti draudimą nuo darbo praradimo. Tačiau šios idėjos buvo priversta atsisakyti.
„Mes norėjome drausti paėmusius vartojamąsias paskolas, išperkamosios nuomos būdu įsigijusius brangų turtą. Bet atlikti tyrimai parodė, kad toks draudimas žmonėms nebuvo aktualus.
Jie manė, kad susirasti darbą augant ekonomikai nebus sunku, todėl draustis nėra reikalo“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė spaudai Ernesta Dapkienė.
Ji neabejoja, kad dabar žmonių nuotaikos yra visai kitokios. Tačiau „Lietuvos draudimas“ tokios paslaugos greičiausiai nepasiūlys.
„Šiuo metu situacija darbo rinkoje sunkiai prognozuojama, todėl bendrovei būtų sunku įvertinti riziką“, – teigė E.Dapkienė.