Kas turi pinigų?

Neseniai naujaisiais kapitalizmo karaliais pakrikštyti fondai džiūgauja, kad pastaruoju metu nesuskubo pripildyti savo portfelių, nes įmonių vertė mažėja ir, atrodo, tas procesas nelinkęs lėtėti. Galimybės fondams įsigyti gerą, bet „nieko nekainuojančią bendrovę“ kiekvieną dieną tampa vis realesnės.

Ekonomikos lėtėjimas ir didžiųjų finansų problemų aidai, anot privataus kapitalo fondus valdančios investicijų bendrovės „BaltCap“ partnerio Simono Gustainio, pakeitė galimų investuotojų požiūrį į įmonių vertinimą: dabar jau kalbama ne apie tai, kiek EBIDTA verta bendrovė, o „kiek jai skauda“? „Smarkiai nepaveikto verslo, ypač susijusio su vartojimu, artimiausioje ateityje liks mažai, todėl dar šiek tiek reikia palaukti“, – tiesiai kalba Gustainis. Jo atstovaujamos „BaltCap“ sąskaitoje yra apie 60 mln. EUR, todėl apsvarstyti investicinius pasiūlymus Baltijos šalyse Gustainis su kolegomis susėda kiekvieną pirmadienį.

„Pirkinių bus, tačiau reikia dar palaukti, daug sandorių „pabrandinti“, – neslepia sau dėkingos padėties rinkoje „BaltCap“ partneris.

Ne tuščia ir naujai įsteigto „Askembla Asset Management“ fondo „Askembla III“ sąskaita, bet ir jos pinigai kol kas nejudinami. „Šiuo metu dirbame su keliais labai įdomiais projektais, tačiau ekonominio lėtėjimo metu teisingai įvertinti įmones labai sudėtinga. Juolab kad iki šiol stabiliai dirbusių privačių įmonių savininkų supratimas apie įmonių vertę liko 2007 metų lygmens. Tai didžiausia problema“, – Gustainiui antrina ir „Askembla Asset Management“ partneris Šarūnas Šiugžda. Jis vardija, kad pasaulio finansų krizė įvedė tokias korekcijas: daug sudėtingiau įvertinti įmonių perspektyvas ir labai sunku gauti bankų finansavimą.

Visi puikiai supranta, kad ekonomikos lėtėjimas ir vartojimo mažėjimas neišvengiamas, bet kol kas daugeliu konkrečių atvejų, pasak Šiugždos, vyksta psichologinis faktų neigimo žaidimas.

„Dėl to dažniausiai turime atidėti sprendimus, kol mūsų ir pardavėjų supratimas apie įmonių ateitį bus toje pačioje, o ne „skirtingose planetose“, – vaizdžiai kalba investuotojas. Liuksemburge registruoto investicijų fondo „Amber Trust II“ patarėjas Martynas Česnavičius taip pat nesiima prognozuoti, kada ir kur galėtų investuoti jų fondas. Nors ir turi tam lėšų – 15 mln. EUR.

„Laukiam geriausių variantų. Recesija paskatino mus siekti uždirbti daugiau nei iki šiol“, – apie augantį fondų apetitą investicijų grąžai sako Česnavičius.

Anksčiau bankai, rieškučiomis žarstę pinigus, jeigu jų dabar ir turi, tai laiko užspaudę. Verslininkai neslepia, kad dabar didžiausia šventė išgirsti iš banko teigiamą atsakymą pateiktam projektui. Visa rinka šneka, kad jeigu dabar ateini su projektu, kurį dar prieš metus bankas būtų sutikęs išskėstomis rankomis, tau bus maloniai parodytos duris.

SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento direktorius Aivaras Čičelis patvirtina, kad keičiantis pasaulio ir Lietuvos makroekonominei raidai, bankų ir jų klientų santykiai taip pat kinta. Bankai kur kas daugiau dėmesio sutelkė į tai, kaip klientai, lėtėjant ekonomikai ir smunkant vidaus paklausai, sugebės prie to prisitaikyti. Kokių jie priemonių imasi ekonomikos lėtėjimo poveikiui sumažti ir kaip dėl to kis jų pardavimas, pelningumas ir kartu gebėjimas generuoti piniginius srautus kreditams aptarnauti.

„Verslo įmonės su aiškiu priemonių planu šiuo sudėtingu laikotarpiu turi geresnes kreditavimo sąlygas“, – atskleidžia Čičelis. Jis primena, kad iki pat šių metų dažnai užtekdavo 10–20% savos dalies projektui finansuoti. Dabar daugeliu atvejų, ypač nekilnojamojo turto, ne pirmos būtinybės paslaugų ir kitų į vidaus vartojimą nukreiptų sektorių, kurie, jų manymu, ekonomikos lėtėjimą pajus labiausiai, bankai pateikia tokią sąlygą – klientų nuosavų lėšų dalis turėtų siekti mažiausiai 35–50% projekto dydžio.

Nuo šių metų pradžios „Swedbank“ verslo paskolų portfelis išaugo 7%. „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Andrius Urbonas šį rezultatą vertina taip: tai atitiko mūsų prognozes, nes paklausa naujiems sandoriams sumažėjusi, atitinkamai išduodama ir mažiau paskolų. „Ateityje dėl lėtėjančios ekonomikos, lėtės ir įmonių investicijos į plėtrą. Todėl finansavimo apimtys taip pat mažės“, – prognozuoja bankininkas. Jis vardija, kad prieš sprendžiant suteikti ar ne paskolą įmonei, banko darbuotojai vertina projekto ekonominį pagrįstumą ir perspektyvas. Iš besikreipiančiojo taip pat reikalaujama turėti finansinį pagrindimą savo verslui – verslo planą, preliminariai apskaičiuotus pinigų srautus.

„Svarbu ir tai, ar klientas pasiruošęs dalytis rizika, t. y. ar įgyvendinant verslo idėją bus investuojamos ir nuosavos kliento lėšos, ar gali būti pateiktas banko reikalavimus atitinkantis užstatas. Ne mažiau svarbus ir paties kliento tikėjimas savo verslo idėja ir gebėjimas ją perteikti taip, kad jos sėkme patikėtų ir bankas“, – nurodo Urbonas.

„Danske“ banko atstovas spaudai Rolandas Kajokas sako, kad dar neaišku, kokio skaičiaus verslo projektų finansavimą iki šių metų pabaigos patvirtins jo atstovaujamas bankas. „Akivaizdu, kad dabartinė pasaulio ekonomikos padėtis verčia daug atidžiau atsižvelgti į galimą riziką. Pavyzdžiui, iš, tarkim, šimto tų, kurie būtų galėję gauti finansavimą prieš metus, dabar visi jo negautų. Bet pasakyti, kad nefinansuoja vienos ar kitos srities, bankai tiesiog negali – nes bet kokioje srityje, net ir patiriančioje aiškų nuosmukį, visuomet būna perspektyvių ir gerų projektų“, – teigia Kajokas. Jis primena, kad „Danske Bank“ grupės, kuriai priklauso ir „Danske“ bankas, akcinis kapitalas šiuo metu siekia beveik 15 mlrd. EUR (per 50 mlrd. Lt). Tad banko galimybės leidžia finansuoti daugumą iš Lietuvoje vykdomų ar planuojamų vykdyti finansinių verslo projektų.

Banko „Snoras“ paskolų verslo klientams portfelis šių metų spalio 1 dieną viršijo 2,4 mlrd. Lt. Per pastaruosius dvylika mėnesių jis augo 84%, arba 1,1 mlrd. Lt (2007 m. spalio 1 d. – 1,3 mlrd. Lt). „Nors verslo įmonėms lėšų gauti sudėtingiau nei anksčiau, tai jokiu būdu nereiškia, jog verslo projektai nebus finansuojami. Pavyzdžiui, gamybinėms įmonėms, kurios, suinteresuotos veiklos vystymu, įgyvendina gamybos modernizavimą ar kitokius verslo tobulinimo projektus, bankas ir toliau sieks sudaryti finansavimo sąlygas“, – užtikrina „Snoro“ Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius Modestas Keliauskas.

Jis pasakoja, kad išaugus tarpbankinei palūkanų normai, pabrango ir verslo klientų projektų finansavimas. O „Snoras“ įvertinęs esamas rinkos sąlygas, sugriežtino verslo projektų vertinimo kriterijus: dabar jis labiau atsižvelgia į verslo plėtojimo perspektyvas. Tai turėjo neigiamos įtakos nekilnojamojo turto, statybos, logistikos projektų finansavimo kriterijams.