Pirmuosius lietuviškus ekologinius apatinius drabužius pasiūlė bendrovė „Utenos trikotažas“.
„Sužinoję apie įprastos tekstilės daromą žalą gamtai, žmonės vis dažniau renkasi ekologinius drabužius.
Nuo 2005-ųjų organinės medvilnės rinka pasaulyje pakilo nuo 0,5 iki 2,5 mlrd. JAV dolerių“, – teigė „Utenos trikotažo“ rinkodaros ir pardavimo direktorius Saulius Rubėnas.
Kokybė niekuo nesiskiria
Naujosios „Utenos trikotažo“ kolekcijos gaminių, pažymėtų specialiu „Eko“ ženklu, kol kas bus galima įsigyti trylikoje didžiųjų „Maxima“ prekybos centrų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Nusprendėme ekologinių apatinių drabužių kolekciją pristatyti „Maxima“ parduotuvėse, nes tai didžiausias mažmeninės prekybos tinklas Lietuvoje, aktyviai palaikantis ekologines iniciatyvas“, – apie pasirinkimą pasakojo S.Rubėnas.
Jis tikino, kad organinė medvilnė kokybe niekuo nenusileidžia įprastai.
Kaina – didesnė
Drabužiai iš organinės medvilnės brangesni negu įprastiniai. Taip yra pirmiausia dėl to, kad auginti ekologinę medvilnę – sudėtingiau, o apdirbti – brangiau.
Tačiau „Utenos trikotažo“ atstovas tikino, kad net ir finansų krizės metu nebijoma pasiūlyti rinkai brangesnio produkto.
„Šiuos produktus pirks žmonės, kurie rūpinasi savo ir artimųjų sveikata, – tokiuose apatiniuose nėra medžiagų, galinčių sukelti alergiją. Nereikėtų pamiršti ir tų, kuriems rūpi planetos ateitis – Lietuvoje „žaliųjų“ skaičius vis didėja“, – sakė S.Rubėnas.
Kyla vartojimo kultūra
„Maxima LT“ generalinio direktoriaus Gintaro Jasinsko teigimu, ekologinės produkcijos populiarėjimas patvirtina, kad šalyje kyla vartojimo kultūra.
„Džiaugiamės, kad mūsų parduotuvėse nuo šiol pirkėjai galės įsigyti ne tik ekologinės duonos bei pieno, bet ir ekologinių drabužių.
Visuomenės mąstymas ir vertybės pamažu keičiasi. Žmonės domisi sveika gyvensena, kontroliuoja, ką valgo, ką dėvi, aktyviai palaiko ekologines iniciatyvas“, – tikino G.Jasinskas.
Pirmieji – „Nike“
Viena pirmųjų kompanijų, pradėjusių naudoti organinę medvilnę, – sporto aprangos milžinė „Nike“.
Ji tai pradėjo daryti 2003-iaisiais, kai pakeitė 2,5 proc. savo medvilnės žaliavos ekologine.
Ši dalis 2010 metais turėtų išaugti iki 5 proc.
„Nike“ pavyzdžiu pasekė ir drabužių tinklas „Zara“.
* * *
Natūralios medžiagos
Medvilnės produktai yra vieni labiausiai užterštų chemikalais visoje tekstilės pramonėje. Įprastai auginamoms medvilnės kultūroms, kurios užima tik 3 proc. pasaulio dirbamos žemės ploto, tenka apie 25 proc. visų pasaulio insekticidų ir daugiau nei 10 proc. pesticidų.
Kad būtų pagaminti vieneri balti marškinėliai, reikia apie 150 gramų cheminių medžiagų.
Auginant ekologinę medvilnę nenaudojamos jokios nenatūralios medžiagos. Šios medvilnės sėklos nėra genetiškai modifikuotos ar apdorotos herbicidais bei fungicidais.
Dirvai tręšti naudojamos tik organinės medžiagos, taikoma sėjomaina, o apsaugai nuo kenkėjų pasitelkiami vabzdžiai, įvairūs pagalbiniai augalai bei ravėjimas rankomis. Vienas pagrindinių ekologinio audinio gamybos reikalavimų – tinkamas atlygis darbininkams bei gamintojams.