„Įpusėjus skrydžiui keleiviams buvo pranešta, kad užfiksuotas techninis gedimas. Avarinis nusileidimas nebuvo itin nemalonus. Tikslios gedimo priežasties mums niekas nepaaiškino, vėliau pavyko sužinoti, kad buvo navigacinių gedimų. Bijodama dėl savo saugumo aš ir dar keletas keleivių nusprendėme nebetęsti kelionės šiuo lėktuvu“, - lrytas.lt sakė viena iš „Ryanair“ keleivinio lėktuvo keleivių Irena Lincoln.
Anot moters, ją itin nemaloniai nustebino „Ryanair“ darbuotojų reakcija į Brėmene likusius keleivius. „Šios bendrovės darbuotojai buvo abejingi ir nieko nepasiūlė, kad kuo greičiau išspręstume susidariusią problemą. Jie pareiškė: „Tai ne mūsų reikalas, nes jūs palikote lėktuvą. Aiškinkitės Londone arba Kaune“. Buvo šokas ne tik dėl kelionės, bet ir dėl tokio elgesio“, - pasakojo moteris.
Viename Brėmeno viešbučių pernakvojusi moteris nesulaukė oro bendrovės pagalbos, todėl į Lietuvą nusprendė grįžti autobusu - iš Vokietijos juo išvyks 16 val. ir Kauną pasieks tik ketvirtadienio popietę.
Kauno oro uosto keleivių terminalo
vadovas Alvydas Butkevičius sakė, kad apie Vokietijoje likusius
žmones žinių neturi. „Lėktuvas turėjo leistis 22 val. 20 min.,
o nutūpė po 24 val. Nežinome, ar kas nors liko Brėmene. Mūsų
darbas – priimti lėktuvą ir aptarnauti keleivius, pasiekusius
Kauną, kitais turi rūpintis bendrovė“, - aiškino A.Butkevičius.
Lietuvoje „Ryanair“ skrydžių
bilietus pardavinėjančios atstovės negalėjo pasakyti, kodėl
lėktuvas buvo priverstas tūpti avariniu būdu ir kiek žmonių
atsisakė tęsti kelionę į Lietuvą.