Finansų krizė iš arti

Vidurnaktis. Briuselio centre, Rue de la Loi gatvėje, dulkia įkyrus belgiškas lietus. Nors nakties metas, aplinkui šviesu kaip dieną – plieskia dešimtys televizijos prožektorių. Belgijos vyriausybės pastatas apgultas didžiulės žurnalistų minios, laukiančios žinių, kaip ketinama suvaldyti šalies ir Europos finansų rinką apėmusią krizę. Po pietų apie savo dideles problemas viešai prakalbo Belgijos ir Prancūzijos bankas „Dexia“.

Dar vienas smūgis regiono šalims, dar nespėjusioms atgauti kvapo po vos prieš kelias dienas paskelbto belgų ir olandų bankininkystės ir draudimo milžino „Fortis“ bankroto. Tačiau bankus apgulusių panikuojančių klientų Vakarų Europoje nematyti. Priešingai nei prieš gerą dešimtmetį žlugus komerciniams bankams Lietuvoje, dabar Vakarų Europos vyriausybės apsiima garantuoti bankų įsipareigojimus žmonėms.

Ką liudija santūri Europos centrinio banko (ECB) prezidento Jeano Claude’o Trichet laikysena? Kodėl Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso – priešingai, krizės metu stengiasi būti kuo labiau girdimas ir matomas ir kodėl dabar triumfuoja už Europos Sąjungos (ES) vidaus rinką ir konkurenciją atsakingas EK narys Charlie McCreevy?

Pokalbiai ir svarstymai apie euro zonos plėtros perspektyvas dabar pritilę. Visų dėmesio centre – Europon iš už Atlanto persimetusi finansų sektoriaus krizė. Hansas Martensas, nevyriausybinės organizacijos „Europos politikos centras“ (angl. European Policy Centre) direktorius, prisipažino esąs sukrėstas banko „Fortis“ bėdų – tai buvusi viena prestižiškiausių ir pati didžiausia šalies komercinė finansinė institucija.

Jis sakė nekantriai laukiantis, kad vyriausybės paskelbtų apie savo pagalbą žlungantiems bankams, kad pasitikėjimo finansų sektoriumi netekę žmonės bent jau neprarastų savo santaupų. Šiam ir kitiems belgams, taip pat olandams, britams, prancūzams, vokiečiams, islandams savo šalių vyriausybių paramos ilgai laukti netenka – žinios apie nacionalizuojamus bankus, valstybės suteikiamas garantijas indėliams skelbiamos kone kartu su bankų prisipažinimu apie juos užklupusias bėdas.

„Toks yra mūsų atsakas į krizę. Europa prisiima atsakomybę“, – pareiškė Barroso, netikėtai pasirodęs EK spaudos centre kasdien rengiamoje vidurdienio spaudos konferencijoje. Pagal išankstinę dienotvarkę turėjo vykti EK nario McCreevy, parengusio griežtesnes bankų priežiūros taisykles, spaudos konferencija. Neplanuotas EK pirmininko pasirodymas buvo įvertintas kaip krizės rimtumo ženklas. Tačiau nuolatos EK dirbantys žmonės pabrėžia, kad Barroso ir kitais atvejais yra komunikabilus, mėgsta pats asmeniškai pranešti svarbiausias naujienas.

Tą dieną, kai vyko EK pirmininko spaudos konferencija, JAV Senatas vakare Europos laiku turėjo balsuoti dėl pakoreguoto šalies finansų rinkos gelbėjimo plano, kuriam prieš kelias dienas buvo nepritarę Atstovų rūmai. „Aš dar kartą kviečiu JAV įstatymų leidėjus priimti greitą sprendimą dėl vadinamojo Paulsono plano. JAV turi prisiimti atsakomybę“, – remdamasis Europos pavyzdžiu Jungtines Valstijas ragino Barroso.

Tačiau natūraliai iškilo klausimas: jeigu bankai gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais, ar nesukuriamas precedentas bankams ir ateityje elgtis neatsakingai? „Yra darbų, kurie turi būti padaryti nedelsiant, ir yra darbų, kuriuos privalėsime atlikti vėliau“, – išvengdamas tiesaus atsakymo pasakė EK pirmininkas.

Netrukus po EK pirmininko kalbėjo ir EK narys McCreevy. Jo parengtas bankų kontrolės sugriežtinimo pasiūlymų paketas neabejotinai ir yra tie tolesni žingsniai, apie kurių būtinybę ką tik buvo kalbėjęs pirmininkas.

EK pateikė pasiūlymą persvarstyti ES bankų kapitalui keliamų reikalavimų taisykles. Pasiūlymu siekiama padidinti finansinės sistemos stabilumą, sumažinti riziką ir pagerinti daugiau negu vienoje ES šalyje veikiančių bankų priežiūrą. Pagal naujas taisykles bankams bus taikomas apribojimas – skolindami tam pačiam subjektui jie negalės viršyti nustatyto limito, o nacionalinės priežiūros institucijos matys išsamesnį tarpvalstybinių bankų grupių veiklos vaizdą. Pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos dėl kapitalo reikalavimų, parengtas atsižvelgiant į nuodugnias konsultacijas su tarptautiniais partneriais, valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais. Dabar jis perduodamas svarstyti Europos Parlamentui ir Ministrų Tarybai.

Briuselio užkulisiuose kalbama, kad airiui McCreevy pastarąjį pusmetį teko gerokai pavargti derinant naujas griežtesnės bankų kontrolės taisykles, kurioms aršiausiai priešinosi liberaliausią bankininkystės sistemą – artimiausią JAV modeliui – sukūrusi Didžioji Britanija. Tačiau jeigu kalbėsime apie Europą, bankų krizės virusas pirmiausia ir pradėjo plisti Britų salyne, todėl dabar EK lyg ir neliko nė vieno oponento, drįstančio nepritarti McCreevy ginamiems principams. Prognozuojama, kad sugriežtintas bankų priežiūros priemones Europos Parlamentas turėtų patvirtinti jau kitų metų pavasarį, tačiau vėliau jas dar turės patvirtinti Europos Sąjungos narės – todėl jų įsigaliojimas gali užtrukti iki dvejų metų.

„Išvengti ir suvaldyti finansines krizes gali tik bankų sistemos kontrolė, griežtumas, skaidrumas ir rizikos ribojimas“, – tądien pareiškė EK narys, pristatydamas naujas bankų kapitalo reikalavimų direktyvas. Jis pabrėžė, kad tai yra priemonės, padėsiančios ES siekti ilgalaikio finansinio stabilumo.

Siekiant pagerinti tarpvalstybinių bankų grupių priežiūrą, bus steigiamos naujos kolegijos, stebėsiančios daugiau nei vienoje ES šalyje veiklą vykdančius bankus. Taip pat bus aiškiau apibrėžta nacionalinių priežiūros institucijų teisė ir atsakomybė. Pasak EK nario, visoje ES šiuo metu yra per 40 stambių bankų, vykdančių veiklą ne tik savo šalyje.

Gerinant bankų kapitalo kokybę, bus nustatyti aiškūs ES kriterijai, pagal kuriuos bus vertinama, ar mišrus kapitalas, t.y. akcinis kapitalas ir skolos, gali būti teisėtai priskiriamas prie viso banko kapitalo – sumos, nuo kurios priklauso, kiek bankas gali skolintis.

Taip pat bus sugriežtintos vertybiniais popieriais pakeistų skolų, kurių grąžinimas priklauso nuo atitinkamo paskolų portfelio rezultatų, taisyklės. Įmonės, kurios paskolas paverčia parduodamais vertybiniais popieriais, privalės pasilikti tam tikrą riziką dėl šių vertybinių popierių, o investuojančioms į vertybinius popierius įmonėms bus leista pačioms priimti sprendimus tik atlikus išsamų patikrinimą. To nepadariusioms įmonėms bus taikomos griežtos sankcijos.

„Naujomis taisyklėmis bus iš esmės sustiprinta ES bankų ir finansinės sistemos reguliavimo sistema. Manau, kad šios taisyklės yra protingas ir tinkamas atsakas į šiuo metu finansų rinkose kilusią sumaištį. Kad bankininkystės sistema būtų sklandi ir stabili, būtinas elementarus griežtumas, skaidrumas ir rizikos ribojimas“, – sakė McCreevy.

Kita diena – jau Frankfurte prie Maino. ECB prezidento Trichet spaudos konferencija buvo suplanuota dar prieš kelis mėnesius, tačiau tada niekas negalėjo tikėtis, kad tai bus vienas karščiausių banko istorijoje viešų renginių. Banko fojė tenka pereiti patikrinimą, kuris griežtumu prilygsta dabartinei sustiprintai kontrolei oro uostuose. Trichet spaudos konferencijos visuomet rengiamos pirmąjį mėnesio ketvirtadienį, iš karto po bazines palūkanų normas nustatančio ECB valdančiosios tarybos posėdžio. Šį kartą Europa sprendimo laukė užgniaužusi kvėpavimą – tikėtasi, kad senajam žemynui stovint ant kreditų krizės slenksčio, centrinis bankas ryšis atpiginti skolinimąsi, kuris dėl Europą varginusios infliacijos šiuo metu yra brangiausias per pastaruosius septynerius metus.

Tačiau, kaip ir prognozavo dauguma rinkos apžvalgininkų, tąkart Trichet vadovaujami bankininkai paliko galioti senąsias palūkanų normas 4,25% už skolinimąsi pagrindinėms refinansavimo operacijoms, 5,25 % už ribinį skolinimąsi, taikomus bankams už vienos nakties paskolas, ir 3,25%, mokamus bankams už ECB patikėtus indėlius.

Spaudos konferencijoje Trichet pripažino, kad buvo svarstomas ir palūkanų mažinimo klausimas, nes iškilo grėsmė euro zonos ūkio augimui, tačiau vieningu tarybos sprendimu palūkanų normos buvo paliktos nepakeistos.

„Noriu pabrėžti, – sakiau tą šiandien jau kelis kartus, – kad dabar susiduriame su ypač dideliu neaiškumu dėl ateities“, – komentavo ECB prezidentas. Jis nepasidavė provokacijoms ir nesiėmė prognozuoti, kada ECB ryšis sumažinti palūkanų normas. „Kviečiu jus į pasimatymą po kito tarybos posėdžio“, – Trichet flirtavo su jį į kampą primygtinai spaudžiančiais žurnalistais.

Ekonomistai prognozuoja, kad ECB bazines palūkanų normas sumažins jau šių metų pabaigoje, vėliausiai – kitų metų pradžioje, mat, be jau minėtų priežasčių, JAV centriniams bankui ir toliau mažinant JAV dolerio palūkanas, nuolat mažėja Europos gamintojų konkurencingumas.

Angliškas prancūzo santūrumas

Trichet spaudos konferencijoje nuolat dalyvaujantys žurnalistai pastebėjo, kad šį kartą banko vadovas savo kalboje ir vėliau, atsakinėdamas į klausimus, vartojo kaip niekad daug „stiprių“ būdvardžių, tokių kaip „nepaprastas“, „lemtingas“, skirtų dabartinei Europos finansų rinkos padėčiai apibūdinti. Tai, anot ekspertų, liudija, kad ECB labai rimtai vertina susidariusią padėtį.

Tačiau Trichet išliko kaip visada santūrus, kalbėjo tolygiai, nereikšdamas emocijų. Puikiu susivaldymu garsėjantis aukšto rango bankininkas su žiniasklaidos atstovais bendravo kaip visada laisvai, rodos, be jokios įtampos. Jis leido sau kelis kartus pajuokauti, taip sumažindamas įtampą dėl itin rimtų aptarinėjamų problemų. Vienai žurnalistei papriekaištavus, kad Trichet laikomas labai nuspėjamu – ekspertai paprastai neklysdami prognozuoja būsimus ECB sprendimus dėl palūkanų normų, jis atsakė, kad visi sprendimai banke priimami nesilaikant jokių išankstinių nuomonių ir atsižvelgiant tik į realias aplinkybes.

„Nuspėjamumą aš priskirčiau ypatingam apžvalgininkų aštrumui ir neatsakingam laisvumui“, – replikavo Trichet, sukeldamas juoko bangą salėje.

Spaudos konferencijoje prancūzas Trichet visuomet kalba angliškai, šia kalba vyksta ir ECB posėdžiai. Girdėti prancūziškas banko prezidento akcentas, taip pat justi, kad jis kalba ne gimtąją kalba – jo sakiniai lakoniški, žodynas labai dalykiškas. Kalbama, kad iš prigimties temperamentingas Trichet viešoms centrinio banko vadovo pareigoms atlikti specialiai renkasi anglų kalbą, nors ECB nėra oficialiai nustatytos darbo kalbos. Bet anglų kalba nerašytai laikoma Europos bankininkų darbine kalba, be to, ja kalbančiam Trichet esą lengviau parodyti santūrumą ir dalykiškumą.

Šį pareigūną Europos institucijų užkulisius pažįstantys žmonės susidomėję stebi dar ir dėl to, kad jis žinomas kaip gana karšto būdo dabartinio Prancūzijos prezidento Nikolas Sarkozy priešingybė. Kalbama, kad į aukštus postus deleguotam buvusio Prancūzijos prezidento Jacques’o Chiraco, Trichet labiau priimtina nuosaiki, apgalvota retorika ir jį erzina ne visada pamatuoti jo tautos prezidento pažadai. Tačiau pastaruoju metu Trichet ir Sarkozy reikalai vis dažniau verčia susitikti akis į akį.

Už euro zonos stabilumą atsakingas ECB prezidentas spalio pradžioje dalyvavo Paryžiuje surengtame Europos didžiųjų valstybių lyderių susitikime dėl finansų krizės, į kurį taip pat buvo pakviesta Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Italijos premjeras Silvio Berlusconi ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas.

Šio susitikimo dalyviai sutarė, kad vyriausybės ir toliau taikys priemones, kurios palengvintų kreditinio deficito padarinius, taip pat sutarė įvesti sankcijas bankų vadovybėms, kurios nesugebėjo pačios įveikti susidariusių sunkumų.

Vėliau buvo išplatintas bendras ES šalių vadovų pareiškimas, kuriame teigiama, jog šalys imsis visų reikiamų priemonių finansų sistemos stabilumui užtikrinti: nuo likvidumo injekcijų iš centrinių bankų, kai kurių į bėdą papuolusių komercinių bankų gelbėjimo ir papildomų garantijų suteikimo žmonių indėliams.