Specialistai pastebi, kad ekonomikos krizės akivaizdoje nemažai įmonių yra linkusios apkarpyti personalo tobulėjimui skirtas lėšas. Priežastis paprasta – prognozės dėl ekonomikos ateities yra niūrios, todėl būtina taupyti.
Įmones darnaus vystymosi klausimais konsultuojančios bendrovės „Alchemic“ atstovė Ingrida Dubinskaitė pastebi, jog iki šiol šalies darbdaviai noriai investavo į asmenybės ir profesinių įgūdžių ugdymo kursus, kvalifikacijos kėlimą užsienyje, įtraukdavo personalą į visuomeninę veiklą, sudarydavo sąlygas nemokamai sportuoti ar mokytis. Tačiau dabar situacija keičiasi.
„Kol kas darbdaviai pirmiausia atsisako pavienių lojalumo skatinimo priemonių: renginių, mokymų. Vadovai pirmiausia nubraukia išlaidas, be kurių galima pagerinti įmonės biudžeto būklę“, - pastebi I. Dubinskaitė.
Būtinybė ar mada?
Motyvacines programas I. Dubinskaitė prilygino fizinėms treniruotėms. Tam, kad būtų galima džiaugtis gera savijauta, sveiku organizmu ir aplinkinių komplimentais – reikia skirti nemažai pastovių pastangų. Taip ir su motyvacijos skatinimu – norint, kad įmonėje dirbtų talentingi darbuotojai, reikia nuolat investuoti į jų tobulėjimą.
Pasak „Alchemic“ atstovės - krizė yra geras būdas įvertinti, kurios įmonės motyvacijos skatinimą laiko strateginiu veiksniu, o kurioms ši investicija tebuvo trumpalaikis mados reikalas.
„Darnią strategiją turinčioje įmonėje motyvacinės programos kuriamos taip, kad rezultatas būtų pasiektas protingai, nebūtinai investuojant dideles sumas. Todėl krizės metu pamatysime, kurios įmonės į darbuotojus investuoja išmintingai, kūrybingai bei tos, kurios skirsto lėšas tik brangioms ir madingoms motyvavimo priemonėms, o vėliau jų lengvai atsisako“, - pažymėjo I.Dubinskaitė.
Saviraiška ugdo lyderius
Bendrovės „Kraft Foods Lietuva“ (KFL) personalo vadovė Baltijos šalims Kristina Raubienė pabrėžia, kad keičiantis rinkos sąlygoms tiesiog būtina skatinti darbuotojo iniciatyvą ir norą tobulėti. Tai naudinga ir darbuotojui, ir darbdaviui.
K. Raubienė pastebi, kad prastėjant ūkio padėčiai darbuotojai turi įgyti naujų gebėjimų. Štai pardavimo srityje dirbančių žmonių kvalifikacija ekonominio sulėtėjimo laikais tampa dar svarbesnė, nes parduoti seksis tik geriausiems, todėl jų įtaka įmonės rezultatams didės.
Tačiau ekspertė taip pat pripažįsta, kad mokymų biudžetas bus skirstomas atidžiau įvertinant poreikį, geriau įsižiūrint kam ko reikia, investuojama į darbuotojus bus dar tikslingiau. Taigi, lėšos skirtos mokymams bus skirstomos efektyviau.
„Ekonominėms negandoms lengviau atsispiria talentingus darbuotojus ugdančios įmonės, nes krizės metu rinkai reikia pasiūlyti nestandartinius ir neišbandytus sprendimus. Taigi, darbdavys turi padėti darbuotojui įvertinti savo stipriąsias ir tobulintinas puses, padėti ugdyti reikalingas kompetencijas kad po to galėtų efektyviau panaudoti darbuotojų turimą potencialą“, – pabrėžė K. Raubienė.
Skatinti darbuotojų saviraišką darbdavys turi tik užtikrinęs pagrindinius darbuotojo saugumo poreikius, t.y. socialinę darbuotojų gerovę, rodydamas jiems socialinį rūpestingumą. Kai darbuotojas jaučia, kad nelaimės atveju nebus paliktas likimo valioje, jis skirs daugiau dėmesio saviraiškai, tobulėjimui, lyderystės stiprinimui.
Jos teigimu, yra įvairių būdų skatinti darbuotojus tobulėti. Pavyzdžiui, KFL su darbuotojais aptaria jų asmeninius tobulėjimo planus – bendrovė padeda geriau darbuotojui pažinti save, vertinti savo stipriąsias puses ir jas efektyviai panaudoti.
„Darbuotojai skatinami dar kartą atsigręžti į save, skirti laiko saviugdai, pasinaudoti visomis įmonėje esančiomis galimybėmis tobulėti, t.y. susipažinti su nuotolinio mokymosi galimybėmis įmonėje, pasidalinti sukaupta patirtimi, aptarti ilgalaikius asmeninio augimo tikslus su vadovu, aptarti kaip asmenybės tobulėjimui įtaką daro vadovai, organizacija ir pats darbuotojas“, – pasakojo K. Raubienė.
Motyvuoja atsakomybė
Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis mano, kad geriems verslo rezultatams pasiekti daug darbuotojų įmonei turėti nėra būtina. Užtenka, kad kiekvienas iš jų būtų atsakingas už konkrečią sritį. Pasak vadovo, aiški personalo struktūra ir optimalus darbuotojų skaičius leidžia bendrovei paprasčiau laviruoti ekonominių sunkumų metu.
P. Masiulis pateikia savo įmonės pavyzdį – „Tele2“ šiuo metu dirba 75 darbuotojai, kai kitose pagrindinėse mobiliojo ryšio bendrovėse – nuo 500 iki 800 darbuotojų.
„Esame mažų sąnaudų kompanija, todėl stengiamės veikti kaip įmanoma efektyviau visose srityse. Atsisakome nebūtinų išlaidų, daug funkcijų atliekame ne patys, o samdome kitas bendroves. Sutaupę patys galime pasiūlyti mažas paslaugų kainas vartotojams“, - įmonės verslo modelį pasakojo „Tele2“ vadovas.
Jis pabrėžia, kad esant nedideliam kolektyvui kiekvieno darbuotojo atsakomybės sritis yra aiškiai apibrėžta. „Darbuotojas supranta, kad jo darbo niekas kitas neatliks, todėl stengiasi dirbti geriau. Jis žino, kad nepadaręs darbo iki galo negalės pasislėpti už kito nugaros“, - sakė P. Masiulis.
Pasak pašnekovo, asmeninė atsakomybė skatina darbuotojus tobulėti, o aiškiai pamatuojami rezultatai darbdaviui leidžia tiesiogiai įvertinti darbuotojo pasiekimus. Visa tai motyvuoja darbuotojus dirbti geriau.
Bendrovė neatsisako ir kitų motyvacijos priemonių – siūlo nemokamus užsienio kalbų kursus, suteikia galimybę žinių įgyti seminaruose. Taip rūpinamasi darbuotojo sveikata – suteikiamas sveikatos draudimas ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, apmokama dalis išlaidų sportui.
Ranką išties valstybė?
Skatinti į darbuotojus investuojančias įmones yra pažadėjusi ir ankstesnė Vyriausybė. Spalį ji pritarė Įmonių socialinių iniciatyvų įstatymo projektui, numatančiam padėti bendrovėms, kurios savo lėšomis savanoriškai motyvuoja darbuotojus. Tokios įmonės iš valstybės gali tikėtis mokesčių lengvatų, nes išlaidos darbuotojų gerovei kelti būtų prilyginamos sąnaudoms.
Įstatymo projekte teigiama, kad socialines iniciatyvas įmonės įgyvendina savanoriškai. Darbdavys gali savo nuožiūra apsispręsti – skirti lėšų darbuotojų socialinei gerovei didinti, sveikatos stiprinimui, psichologinei pagalbai, kompetencijos ugdymui, laisvalaikiui organizuoti.
Dėl įstatymo priėmimo apsispręsti turėtų jau šis Seimas.
„Šiuo nelengvu ekonominiu laikotarpiu kai kurioms įmonėms, ypač smulkioms ir vidutinėms, savanoriškas darbuotojų lojalumo ir motyvacijos didinimas sunkiai pakeliamas. Todėl ši iniciatyva yra sveikintina, nes paskatintų verslą nenusigręžti nuo darbuotojo“, – pabrėžė KFL vadovė Baltijos šalims.
K. Raubienė pabrėžia, kad vien valstybės paramos remti darbuotojų motyvacijos ir skatinimo priemones neužtenka – įmonės turi turėti aiškią personalo strategiją, kurioje numatyta, kaip skatinti darbuotojus. Jei tokios strategijos įmonės neturės, pinigai darbuotojų skatinimui gali būti išleisti vėjais, o realios naudos nepasiekta.